Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar pavyko per metus Europą padaryti tokią, kokią norime matyti?

09.15 Trečiadienis 11:05
Jonė Sąlygaitė

„Ateitis bus tokia, kokią ją padarysim. O Europa bus tokia, kokia mes norime, kad būtų“, – taip prieš metus, pirmojo metinio pranešimo metu, kalbėjo Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Tuometinis Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius interviu „Žinių radijui“ prieš metus pabrėžė, kad nepaisant pandemijos, Europos žaliasis kursas juda į priekį, o kaip vieną iš svarbiausių Europos Komisijos tikslų išskyrė klimato įstatymą. „Klimato įstatymas, pirmas Europos Sąjungos įstorijoje klimato įstatymas, kuris šiuo metu yra Europos parlamente ir kuris sugriežtins 2010-ųjų metų įsipareigojimus ir nubrėš kelią iki 2050-ųjų metų, kuomet Europa ketina tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu“, – teigė A. Pranckevičius. Tarp išskirtų tikslų Europos Komisijos pirmininkės kalboje bene svarbiausiu ir tapo klimatas. Pažadėta, kad Europos Sąjunga iki 2030-ųjų sieks sumažinti CO2 emisiją 55 proc. nuo 1990 metų lygio. Pirmininkė metiniame 2020-ųjų pranešime pažymėjo, kad būtent Europa privalo būti pasaulinė lyderė šioje srityje.

Kad Europa taptų žalia, skaitmeninė ir atsparesnė Europos Komisija tuomet žadėjo sutelkti dėmesį į Europos gyventojų sveikatą ir ekonomikos stabilumą. Žadėta dar labiau sustiprinti Europos žaliąjį kursą. Tačiau europarlamentarė Rasa Juknevičienė „Žinių radijui“ tąkart sakė, kad kalbos apie ekologiją kartais tampa pernelyg perspaustos. „Būna kartais tokių perlenkimų, girdžiu kalbant ir pati sau svarstau, kad kartais jau pasidaro tokie dalykai, kad nieko kito nėra, vien tiktai šitas klausimas. Mūsų frakcija turi tokį subalansuotą požiūrį, kad šita politika neturėtų stabdyti pažangos, progreso ekonomikoje, vystymosi“, – pažymėjo europarlamentarė.

Europos Komisijos metiniame pranešime praėjusių metų rudenį taip pat buvo nubrėžtas tikslas pirmauti skaitmeninėje transformacijoje, ypač duomenų, technologijų, infrastruktūros srityse. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas prieš metus teigė, kad toks tikslas itin ambicingas. „Šiuo metu tyrimai rodo, kad skaitmeninės ekonomikos, apskritai inovacijų, įvairiais rodikliais vertinant srityse, Europos Sąjunga smarkiai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir jau kurį laiką atsilieka ir nuo Kinijos“, – priminė R. Vilpišauskas.

Tam, kad būtų įveikta pandemijos krizė, Europos Komisija 2020-taisiais žadėjo siekti išnaudoti visas Europos bendrosios rinkos galimybes, taip pat tęsti pasaulinį susitelkimą, kol žmonės dar laukė prieinamos, įperkamos ir saugios vakcinos nuo COVID-19. Pirmininkė kalboje taip pat skelbė, kad Europos Sąjunga bandys ryžtingiau reaguoti į pasaulinius įvykius ir gilinti santykius su artimiausiais kaimynais ir pasauliniais partneriais. U. von der Leyen atkreipė dėmesį ir į tai, kad svarbu, liekant budriais teisinės valstybės atžvilgiu, keisti požiūrį į migraciją ir kurti naują sąjungą, kur rasizmui ir diskriminacijai nėra vietos.

Lieka klausimas: ar pavyko per metus Europą padaryti tokią, kokia mes norime, kad būtų?

Trečiadienį – naujas EK pirmininkės pranešimas apie tai, kokioje padėtyje yra Europos Sąjunga. 

 

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai