Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar įmanoma užkirsti kelią nepagrįstiems ieškiniams?

2021-11-17, Trečiadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto parengtoje rezoliucijoje raginama priimti taisykles, kurios apribotų strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (angl. SLAPP) keliamą grėsmę žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovų veiklai. Europarlamentarai siūlo taisyklėmis nustatyti minimalius atsakovų apsaugos reikalavimus, o taip pat ankstyvo minėtų ieškinių atmetimo ir baudų už minėtų ieškinių pateikimą sąlygas. Kartu raginama užkirsti kelią parankios jurisdikcijos paieškoms, šmeižtui, siūloma suteikti teisinę ir psichologinę pagalbą nepagrįstų procesų dalyviams ir jų šeimos nariams.

Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, Lietuvoje dar neturime formalaus apibrėžimo, kada ieškiniai jau tampa strateginiais. „Jei teismai ar kitos teisinės institucijos gauna įvairius skundus dėl žurnalistų ar visuomenininkų veiklos, pavyzdžiui, keliant baudžiamąsias ar civilines bylas – galime tik hipotetiškai juos vadinti strateginiais ieškiniais, nes jie turi tam tikrų požymių, kurie remiantis kitų šalių, tokių kaip JAV, Kanados ar Australijos, praktikomis galėtų būti priskirti šiai sričiai“, – sako D. Radzevičius.

Visgi, kol bylos neišsisprendžia teismuose, sunku pasakyti ar jos buvo strateginiai ieškiniai, ar tik pagrįstas noras gintis. „Lietuva kažkuria prasme turi neblogą imunitetą, nes čia dažnai suveikia būtent tokių praktikų viešinimas. Tačiau ir vienas atvejis, mažom redakcijom, paskiriems žmonėms gali tapti tragedija ir sužlugdyti veiklą“, – pastebi žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Pasak D. Radzevičiaus svarbu pažymėti, kad SLAPP ieškiniai nėra vien tik žurnalistų problema. Dažnu atveju, žymiai labiau nuo jų nukenčia visuomenės veikėjai, už kurių nugaros nestovi redakcijos, jie neturi tam tikrų įrankių, kuriuos turi žurnalistai. „Teismai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad ginant viešą interesą, kritikuojant viešą žmogų, galbūt ir nevisiškai tiksliai, turi būti apginama žurnalistų teisė net ir klysti ar provokuoti. Sunkesnė situacija laukia tų, kurie nėra žurnalistai, turinį kuria internete. Bet pati didžiausia blogybė būtų tada, jei žmonės tylėtų, susitaikytų, šoktų pagal tų dūdelę, kurie užsako muziką“, – sako D. Radzevičius.

Advokatė Liudvika Meškauskaitė pastebi, kad SLAPP srityje lietuviai yra pionieriai tarp Europos Sąjungos šalių. „Nei vienoje šalyje nėra konkrečių įstatymų dėl SLAPP, o mes jau turėjome ir darbo grupę, turime ir projektus. Bėgame priekyje traukinio, tačiau tuo pačiu baisu, kad gali ištikti ir priešingas efektas. Siūlyčiau pirmiausia sulaukti, kol Europos Parlamentas priims kažkokias taisykles, kol jos bus pradėtos taikyti didelėse valstybėse. Šiandieninėje Lietuvoje mes itin didelės problemos su SLAPP neturime. Žinoma, reikia suprasti, kad ateityje ir pas mus gali kilti problemų“, –  pataria L. Meškauskaitė.

Pasak žurnalistų sąjungos pirmininko, geroji praktika Europą pasiekia iš už Atlanto. „Kanadoje ir JAV, kur gilios ir žodžio laisvės tradicijos, ir verslo aplinka labai liberali, tai nenuostabu, kad kai kuriais atvejais visuomenei ginant viešuosius interesus, vystant verslo projektus – jau buvo susidurta su tokiomis praktikomis. Pavyzdžiui, JAV daugiau nei 30 valstijų turi tokius įstatymus, kuriais bandoma užkardinti SLAPP ieškinius. Tačiau nereiktų ir savęs plakti, kad kažkur vėluojam. Kanadoje, Ontarijo provincijoje vos prieš 5-erius metus priimti tokie įstatymai, kurie padeda žmones saugoti nuo persekiojimo už šmeižtą, ir tai nėra sena istorija, kuri jau būtų kažkur išspręsta prieš šimtmetį“, – sako D. Radzevičius.

Svarbu paminėti ir tai, kad SLAPP pirmiausiai yra pavojinga demokratiniams procesams, o demokratijoje labai svarbi diskusija visais klausimais. „Svarbiausia saugotis, kad neatsitiktų taip, kad galingieji, kurie turi finansų, santykius su politikais ar verslus, neuzurpuotų visų gyvenimo svarbiausių sferų, jų interesai nebūtų aukštesni už visų žmonių ar bendruomenės, provincijos, miestelio interesus. Akivaizdu, kad vieną vertus žiniasklaidos pasaulis pasikeitė, bet kitą vertus paprastiems žmonėm turi būti suteiktas šansas diskutuoti, aiškintis, kritikuoti ir nesislėpti nuo probleminių temų,“ – pažymi žurnalistų sąjungos pirmininkas. D. Radzevičius išskiria ir tai, kad tokie ieškiniai kelia  didelį pavojų psichologinei žmonių sveikatai. „Tai yra didžiulis stresas, nedaugelis žmonių apskritai norėtų be kitų vargų, dar varstyti teismų duris, ypač, kai gauni ieškinį, kurio suma yra daugiatūkstantinė ar net milijoninė, arba taikomos laikinosios priemonės – areštuoti tavo turtą. Nedaug žmonių sutiktų su tokiu pastoviu persekiojimu“, – teigia D. Radzevičius.

Europos Parlamento rezoliucijoje teigiama, kad dar viena problema susijusi su SLAPP ieškiniais yra ta, kad teisėjai neturi pakankamai žinių kaip spręsti tokias bylas. „Su žiniasklaidos bylom pas mus yra didžiulė problema. Tai liudija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai. Problema šių bylų yra ta, kad bylos yra nagrinėjamos pernelyg ilgai, po 3-4 metus, žinau atvejų, kai tai tęsiasi dar ilgiau. Taip pat, teismų sprendimai yra labai skirtingi, vienose nutartyse teisėjai nusprendžia vienaip, kitose – kitaip. Žinoma, reikia paminėti, kad ir klausimai šiose bylose nėra paprasti, tad yra sudėtinga nustatyti į kurią pusę pakryps teisingumo švytuoklė, bet yra ir teisėjų kvalifikacijos problema. Jie labai retai specializuojasi vien tik šioje srityje, turi daug kitokių bylų, jiems visus niuansus yra labai sunku suprasti. Galų gale, mūsų teisinis reguliavimas yra labai keblus. Teismų profesionalus nepasirengimas šių bylų nagrinėjime tikrai yra akivaizdus, o kartais jų sprendimai – nenuspėjami“, – pažymi advokatė L. Meškauskaitė.

Pasak D. Radzevičiaus apie strateginius ieškinius pirmiausia turime diskutuoti ne visoje visuomenėje, bet tarp teisininkų, advokatų, akademinės bendruomenės. „Priimti normą ir neturėti praktikos gal niekam ir netrukdys, bet tikslas yra, kad tai padėtų, kad žmonėms būtų aiškios ribos. Reikia vienodos teismų praktikos dėl SLAPP ieškinių ir vienodo teisėjų požiūrio, kad nereiktų blaškytis tarp teismų. Jei profesionalams dėl tokių praktikų skauda galvą, galime tik įsivaizduoti ką patiria paprasti žmonės“, – advokatei antrino žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Europos Parlamentas spręsti SLAPP praktikas sieks priimdamas taisykles. Tarp šių taisyklių tinkamas teisėjų ir praktikuojančių teisininkų mokymas SLAPP klausimais, įvairių teisės sričių, pvz., nacionalinių žiniasklaidos įstatymų ir konstitucinių įstatymų šioje srityje, sąveikos vertinimas. Taip pat numatoma įkurti specialų Sąjungos fondą, iš kurio nuo SLAPP nukentėjusiems asmenims ir jų šeimos nariams būtų teikiama pagalba, įskaitant finansinę, teisinę ir psichologinę pagalbą. Svarstoma teikti paramą nepriklausomoms įstaigoms (pvz., ombudsmenams), galinčioms nagrinėti asmenų, kuriems gresia SLAPP pavojus arba kurie susiduria su SLAPP procesais, skundus ir teikti pagalbą jiems bei žiniasklaidos savireguliavimo įstaigoms.

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai