Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar ES sankcijos Minskui (ne)veikia?

11.12 Penktadienis 11:05
Augustė Lyberytė

Vos pirmadienį Europą sudrebino šokiruojantys vaizdai iš Baltarusijos-Lenkijos pasienio. Čia būriavosi keli tūkstančiai migrantų, bandžiusių šturmuoti Lenkijos valstybės sieną. Nors bandymas buvo nesėkmingas, neabejojama, jog Lukašenka smogs darkart – ir ne tik lenkams, bet ir Lietuvai.

Politikos analitikas Marius Laurinavičius sako, jog Lenkijos pasienyje stebime tą pačią hibridinę ataką, tik šiuo metu yra matomas naujas puolimo etapas, kurio pirmąja auka ir tapo Lietuvos kaimynė. Pasak analitiko, akivaizdžiausia priežastis, kodėl pirmąja migrantų šturmo kryptimi tapo Lenkija – Minsko siekis pasinaudoti jau esama įtampa ir bandymas dar labiau sukiršinti Lenkiją ir Europos Sąjungą.

Aš turiu pastebėti, kad Lenkija, nors iš esmės taiko daugelį tų pačių priemonių kaip Lietuva ir iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Lenkijos politika, stabdant nelegalių migrantų bangą, yra kone identiška Lietuvai, bet skirtumų ir niuansų tikrai yra. Na, pavyzdžiui tai, kad Lenkija atsisako – net neprašo, bet atsisako – bet kokios Europos Sąjungos paramos. Ir tokie dalykai leidžia Rusijai ir Baltarusijai, kurios rankomis viskas vykdoma, bandyti bent jau ieškoti būdų kiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga.“ – tikina analitikas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis antrina Laurinavičiui, pabrėždamas, jog „priešas bando mus skaldyti. Ir viduje, ir kartu su Lenkija, ir Lenkiją su Briuseliu, ir Lenkiją su kaimynėm“. Parlamentaro nuomone, svarbiausias atsakas tokioms Minsko provokacijoms yra vienybė, galinti pasireikšti ir naujų sankcijų Minsko režimui pavidalu.

Bandysim kartu su Baltijos šalių kolegomis ir lenkų kolegomis sutelkti visą Europos Sąjungą, nes, kaip žinia, pirmadienį Briuselyje susitinka Užsienio reikalų ministrai – jie svarstys naujas sankcijas Minskui.“ – pasakoja politikas.

Viena iš konkretesnių sankcijų opcijų – Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlymas sankcionuoti visus Baltarusijos oro uostus. Tokiai idėjai Žygimantas Pavilionis pritaria ir sako, jog tokios sankcijos gali paliesti „netgi trečiųjų šalių orlaivius, kurie iki šiol skraido ir skraidina tuos nelegalus, tarp kurių yra įtariamai su teroristine veikla susijusių asmenų“.

Apie naujas sankcijas prabilo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Paskutinį kartą Europos Sąjunga pritaikė Baltarusijai ketvirtąjį sankcijų paketą dar šią vasarą – tokį Bendrijos sprendimą paskatino priverstinis „Ryanair“ orlaivio nutupdymas Minske. Ar jau egzistuojančios sankcijos davė vaisių? Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nors Baltarusijos ekonominiai rodikliai ir auga, tai dar nereiškia, jog sankcijos neveikia. Visgi, ekonomisto manymu, ketvirtasis sankcijų paketas buvo gana liberalus.

Tą parodo Lietuvos Statistikos departamento duomenys apie trąšų importą iš Baltarusijos į Lietuvą. Paprastas pavyzdys – nuo sankcijų pradžios tik vieną rugpjūčio mėnesį mes matėm metinį trąšų importo iš Baltarusijos kritimą. Tarkime, rugsėjo mėnesį, paskutine statistika – mes turime 80 procentų prieaugį. Ir jeigu žiūrėsime kiekvienų metų rugsėjo mėnesio duomenis, tai šių metų rugsėjo duomenys – trąšų importas iš Baltarusijos į Lietuvą – buvo didžiausias per visą istoriją.“ – dėsto Izgorodinas.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas taip pat mano, kad sankcijos veikia. O tai signalizuoja Baltarusijos elgesys.

Mes matome valstybę, kuri tiesiogiai įsitraukia į prekybą žmonėmis, organizuoja migraciją ir sukuria tuos pavojus, tikėdamiesi išvengti sankcijų. Ir vien tai, kad jie tikisi išvengt sankcijų, rodo, kad sankcijos veikia, nes, tiesą pasakius, sankcijos veikia tiesiai į jų kišenes“ – neabejoja Pavilionis.

Tuo metu Laurinavičius sako priešingai ir nevynioja žodžio į vatą – anot analitiko, susidūrus su migracijos krize, nebuvo jokios rimtos Europos Sąjungos reakcijos, o ekonominės sankcijos „įvestos taip, kad nebūtų įvestos“.

Aš specialiai taip formuluoju, nes iš esmės, pagrindinis dalykas yra net ne tos sankcijų išimtys, bet tai, kad jos yra taikomos tik ateities sandoriams. Tai yra, šiuo metu veikiantys sandoriai <...> ir toliau galės veikti iki naujų sandorių ar atnaujinimų ribos. Tai, jeigu mes tokias sankcijas įvedinėjam, šiuo atveju – Europos Sąjunga – jos iš principo negali nieko paveikti ir jokios esmės Lukašenkos režimui nesudaro.“ – pabrėžia Laurinavičius.

Analitikas pasigenda ir aktyvesnio Lietuvos vaidmens. Sankcijos yra ne nacionalinės, o Europos Sąjungos kompetencijos klausimas, tačiau, analitiko nuomone, Lietuva nebegali toliau finansuoti Lukašenkos režimo per Lietuvos geležinkelius, Klaipėdos uostą ar kitus verslus.

Tikrai įmanoma surasti būdų, kaip mums patiems nutraukti tą režimo finansavimą ir tuo pačiu karo prieš mus finansavimą.“ – viliasi analitikas.

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai