Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Aplinkosaugos specialistas: perdirbamos baterijos yra ateities energetikos žaliavos

10.23 Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

Šiandieniniame pasaulyje ličio jonų baterijos yra naudojamos bene visur. Daugybė kasdienių įrenginių – buitiniai prietaisai, mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, žaislai, elektrinės transporto priemonės – veikia būtent ličio jonų baterijų pagalba.

Aplinkosaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis teigia, kad šių baterijų gamybai naudojama eilė įvairiausių retųjų metalų. Vis dėlto, nepaisant baterijų teikiamos naudos, jų gamybos procesas, deja, ne visada yra tvarus ir draugiškas aplinkai. Todėl, specialisto nuomone, privalu užtikrinti, kad gaminant baterijas būtų naudojama kuo švaresnė energija, naikinama kuo mažiau arba visai nenaikinama žaliųjų planetos plotų.

„Baterijose naudojami iškastiniai bei gamtos ištekliai – tai litis, kobaltas, varis, aliuminis, juodieji metalai. Taip pat naudojami įvairūs plastikai, laidai, gumos, įvairiausi komponentai. Bet tai yra pirminiai baterijų gamybos šaltiniai“, – Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ sakė specialistas.

„Jeigu kalbame apie litį – jis daugiausiai kasamas Australijoje, Čilėje. Tai taršus procesas, bet planetai sukuriama turimų ir naudojamų baterijų pridėtinė vertė yra didesnė. Jeigu kalbėtume apie kobaltą, čia jau yra didesnė problema. Labai daug kobalto išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur žmonių išnaudojimas ir aplinkos tarša yra milžiniška. Tad kobalto išgavimas tikrai yra labai taršus aplinkai ir šį klausimą reikėtų spręsti globaliu mastu“, – akcentavo jis.

Suprantant, kad ličio jonų baterijų gamyba nėra visiškai ekologiška, o medžiagos, naudojamos baterijoms pagaminti, taip pat yra ribotos, A. Skinulis pabrėžė – svarbiausia prarasti kuo mažiau baterijų bei jose esančių žaliavų, o netinkamas naudoti baterijas privalu perdirbti.

„Kaip yra Europos Komisijos nurodyta – no battery can be lost, jokia baterija negali būti prarasta. Visos tos baterijos, visi jose esantys metalai gali būti atgauti juos perdirbant – taip juos galėtume gauti ne iš pirminių gamtos išteklių, o iš atliekų“, – kalbėjo specialistas.

„Jeigu šnekame, kad baterijos jau nebetinkamos nei pakartotiniam naudojimui, jos visos yra perdirbamos. Mes turime technologijas. Lietuvoje ličio jonų baterijų perdirbimo įmonių šiai dienai neturime – manau, kad artimiausiu metu mes tikrai jų turėsime. Tuo metu Europos mastu turime ne vieną gamyklą, kur yra perdirbama – yra atgaunamas litis, kobaltas, varis, aliuminis, kiti metalai. Ir šie procesai vis labiau įsibėgėja“, – pasakojo A. Skinulis.

Pasak pašnekovo, dalis baterijų gali būti ne tik perdirbtos – pavyzdžiui, elektromobilių baterijose esantys kaupikliai gali būti naudojami pakartotinai ir taip prisikelti antram gyvenimui.

Gyventojus jis skatino visas nebetinkamas naudoti baterijas bei kitus įrenginius su ličio jonų baterijoms atiduoti į specialias priėmimo vietas ir taip tinkamai jas utilizuoti.

„Gyventojai turėtų galvoti ne tik, kad tai yra žaliavos, kad yra taupomi gamtos ištekliai, bet tai yra ir saugumas namuose. Turime suprasti, kad ličio jonų baterijos, ypač esančios mobiliuose telefonuose, kompiuteriuose yra nepavojingos, jeigu jos yra tinkamai eksploatuojamos, jeigu nėra pažeidžiamas korpusas. Visgi, jeigu yra pažeidžiamos, jos gali sukelti ir gaisrus. Nereikia bijoti – baterijos yra tikrai saugios, bet netinkamų naudoti namuose nelaikykite, nemeskite į buitinių atliekų konteinerį. Kiekviename prekybos centre, biure jūs galite rasti dėžutę, kur jas galite išmesti“, – teigė ekspertas.

„Kiekvienas gyventojas turėtų pažiūrėti į baterijų perdirbimą rimčiau – ne tik kaip į taršos mažinimo prevenciją, bet ir kaip į žaliavas ateities energetikai“, – apibendrino A. Skinulis.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai