Kaip pandemija keičia mūsų požiūrį į kitokius negu aš? Šią savaitę Vilniaus širdyje asmuo užpuolė kitokią parlamentaro Arvydo Anušausko šeimą, o komentatoriai savo ruožtu ėmė kelti prielaidas, ar pats užpuolikas nėra kitoks – reemigrantas.
Šiomis dienomis susiduriame su didžiule koronaviruso bei žmonių, kurie gali būti juo užsikrėtę, stigmatizacija, rašo 15min.lt. „Tai siaubinga stigma, kurios nestebėta praktiškai nuo Viduramžių“, – portalui sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Apie stigmatizavimo viruso grėsmę dar kovo pabaigoje prabilo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius: „Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose galima pastebėti atsirandantį priešiškumą iš užsienio grįžusiems asmenims, taip pat ir sergantiesiems COVID–19 virusu ar turėjusiems sąlytį su sergančiaisiais, galimai sergantiems ar mažiau išmanantiems. Stigmatizavimas, jei bus nepažabotas mūsų žmogiškumo galiomis, gali apimti vis daugiau visuomenės grupių ir situacijų“.
Kaip visuomenei sekasi suvaldyti ne tik sveikatos ir ekonomikos krizę, bet ir priešiškumą vieni kitiems? Kurias grupes stigmatizavimas per karantiną veikia ir paveiks labiausiai: virusu persirgusius žmones, kitataučius ir pargrįžėlius, moteris ar vaikus? Ar esame pajėgūs suvaldyti stigmatizavimo pandemiją, kad ji neapimtų „vis daugiau visuomenės grupių“?
Diskutuoja parlamentarai Arvydas Anuškauskas, Aušrinė Armonaitė ir Dovilė Šakalienė, Lietuvos žmogaus teisių centro specialistė Jūratė Juškaitė, kultūrologas Konstantinas Andrijauskas, Italijoje gyvenanti publicistė Toma Gudelytė.
Komentarai
Bendravimo taisyklės