Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Dėl ko šiemet susitars NATO viršūnės?

2024-07-08, Pirmadienis 13:05
Jonė Sąlygaitė

NATO lyderiai keliauja į Vašingtoną. Kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas nurodo, kad pagrindinis dėmesys ir toliau bus skiriamas Ukrainai, nors šalis negaus pakvietimo prisijungti prie Aljanso. Kiek anksčiau diskutuota apie pakvietimą su sąlygomis, tačiau dalis sąjungininkių tam pasipriešino. Ukraina tikina, kad sudėtinga suprasti, ar jos kelias į NATO egzistuoja, ar tai kelias į niekur. Visgi, tylint apie pakvietimą, NATO sieks didinti mokymus Ukrainai, taip pat finansiškai įsipareigoti palaikyti karinę pagalbą Ukrainai ateityje, greičiau teikti karinę paramą, oro gynybos sistemas ir amuniciją, paskatinti daugiau dvišalių saugumo susitarimų su Ukraina, stiprinti karinį bendradarbiavimą.

Taip pat sąjungininkai tikisi dar labiau stiprinti NATO atgrasymą ir gynybos pajėgumus. Itin didelis dėmesys bus teikiamas šalių pramoniniam bendradarbiavimui bei priešraketinės gynybos stiprinimui. Visgi, apžvalgininkai sutaria, kad konkretumo šiame susitikime nebus daug. Lietuva tikisi, kad pavyks susitarti dėl rotacinės gynybos.

Įdomu ir tai, kad JAV visuomenė ir partneriai pro padidinamąjį stiklą stebės Joe Bideno elgesį, o apžvalgininkai teigia, kad po šio viršūnių susitikimo bus aišku, ar jis dar pajėgus pakovoti prieš Donaldą Trumpą. Spėliojama, kad dėl artėjančių rinkimų iš JAV galima tikėtis ir drąsesnių sprendimų. Ko sulauksime? Kokio dėmesio dar galime tikėtis Rytų flangui? Kokios prošvaistės Ukrainai?

Diskutuojame su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare Dovile Šakaliene, Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadove Margarita Šešelgyte ir atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.

Antroji laidos dalis. Susivienijus Prancūzijos centristams ir kairiesiems, kraštutinė dešinė, su Marine Le Pen priešaky, liko trečioje vietoje. Emmanuelio Macrono centristai liko antri, o rinkimus laimėjo kairieji, tačiau sudaryti absoliučią daugumą balsų neužtenka. Apžvalgininkai prognozuoja, kad dabar šalis dirbs su pakibusiu parlamentu, prognozuojamas ir politinis chaosas. Ko laukti Prancūzijoje? Kaip pralaimėjo kraštutinė dešinė? Kalbame su politologu Gintu Karaliumi.

BNS nuotr.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai