Ar Vakarai nusivylė Ukraina ir nuo jos nusigręžia?
Rytų partnerystės viršūnių susitikime tariamasi dėl Europos Sąjungos santykių su šešiomis rytinėmis kaimynėmis: Ukraina, Gruzija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija. Susitikimas vyksta ryškėjant Ukrainos nusivylimui dėl to, kad ES nepasiūlo jai narystės perspektyvos.
Ukraina spaudė aiškiai pažadėti, kad jai kada nors bus leista įstoti į Europos Sąjungą. Prezidentas Petro Porošenka perspėjo, kad užtrenkti duris Ukrainos narystei – reikštų patvirtinti Kremliaus pareiškimus apie jo „ypatingus interesus“ šiame regione. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Ukrainai reikia daugiau užsispyrimo vykdant reformas, o ne reikalaujant narystės ES perspektyvos. Pasak jos, Ukraina gaus tokias garantijas, kai tik bus pasirengusi, „tačiau tam dar reikia nueiti ilgą kelią“.
Kai kurie Lietuvos politikai ir Kijevas anksčiau tikėjosi, kad susitikimo metu bus uždega žalia šviesa ES-gai rengti naują finansinės paramos Ukrainai planą, tačiau šios idėjos tikriausiai bus atsisakyta, nes Ukraina nesugeba įsisavinti net šiuo metu jai skiriamos paramos. Tad daugiau skirti ir nereikia.
Be to, į darbotvarkę neįtraukta Rusijos ir karo Rytų Ukrainoje tema. Apsiribojama bendro pobūdžio raginimu „atnaujinti pastangas skatinti regiono konfliktų taikius sprendinius“. Šis tekstas labai skiriasi nuo griežtų pareiškimų Ukrainos karo tema, paskelbtų po ankstesnio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo 2015 metais – tąsyk buvo atvirai kritikuojama Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija.
Laidoje dalyvauja: Arnoldas Pranckevičius, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, politologai Margarita Šešelgytė ir Vytis Jurkonis, Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis, Ukrainoje dirbantis lietuvė Rūta Malikėnaitė, žurnalistas Rimas Bružas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės