Ar turėdami galimybių pasą gyvensime kitaip?
Vakar Vyriausybė nutarė, kad reikia judėti link vadinamojo galimybių paso koncepcijos kūrimo ir, galiausiai, įvedimo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienas pagrindinių klausimų – užtikrinti testavimo pajėgumus, nes jo apimtys neabejotinai išaugtų.
Toks elektroninis dokumentas būtų išduodamas pasiskiepijusiems, persirgusiems arba turintiems neigiamą COVID-19 testą, kuris galiotų ribotą laiką. Laisvės partija siūlo 48 val.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Šalia tokios galimybės kyla diskriminacijos negalinčių pasiskiepyti žmonių atžvilgiu diskusijos.
Pasą per dvi-tris savaites turėtų parengti Registrų centras, tvarkantis e. sveikatos sistemą. Vėliau jis galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą.
Pašnekovai: Seimo narys Vytautas Mitalas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės grupės vyr. patarėja Laima Vengalė-Dits, asociacijos „Pasitinkant senatvę“ direktorė Jūratė Susmarienė, Sveikatos ekspertų grupės atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis, gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės