Antradienį surengta vieša diskusija apie buvusio Lukiškių kalėjimo ateitį – viena tarp daugybės pastaruoju metu su pagreičiu kintančių nekilnojamo turto ir viešųjų erdvių. Tvarkomi viešieji parkai ir sodai, plečiamos ir atnaujinamos gatvės, lyg grybai po lietaus kyla naujutėliai biurų ir butų pastatai.
Tuo metu nuo antradienio daugiausia lemiančiam sostinės architektų biurui „Vilniaus planas“ pradėjo vadovauti Marius Vaivada, anksčiau dirbęs ne vieną statybų projektą Vilniuje sukūrusios „Eikos“ projektavimo valdymo vadovu.
„Mes norime būti greitesni nei Singapūras, todėl su bendruomene susitarti dėl miesto ateities vizijos laiko nelieka“, – radijui pripažįsta „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Ir intelektualai pastebi, kad miestas tvarkomas be miestiečių, o viešoji politika tarytum tapusi interesų aptarnavimu. „Rankos svyra, – radijui sako Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė. – Liūdnas reikalas, kuo toliau, tuo liūdniau.“
Kodėl aktyvių miestiečių arba bendruomenių nedžiugina augantis miestas? Kieno naudai auga sostinė – žmonių ar pinigų?
Apie augantį Vilnių, interesus ir atsakomybę diskutuoja Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento Saulius Vagonis, aplinkosaugininkas ir politikas Liutauras Stoškus, paveldosaugininkė, Žvėryno bendruomenės narė Jūratė Markevičienė ir „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.
Komentarai
Bendravimo taisyklės