Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kodėl politinis blefas toks paveikus Lietuvoje?

2018-11-26, Pirmadienis 07:40

Rimvydas Valatka

Kokiu laiku mes gyvename? Gyvename tokiu metu, kai ateities laukimas – artėjančios Kalėdos, Naujieji metai, valstybės jubiliejai ir mūsų pačių sukaktys – yra vis dažniau atskiedžiami didele doze nerimo. Nerimo daug ir visiems skoniams.

Gyvename laiku, kai tirpsta ledynai. Pasaulinis tvanas, su keisčiausiomis smulkmenomis aprašytas Biblijoje, vis dažniau nebeatrodo panašus į pasaką, iš kurios gali šaipytis karingieji ateistai.

Gyvename laikais, kai net ekonomikai augant, naujienų portalai kasdien vis aršiau rašo apie gresiančią ekonominę krizę. Ir negali ginčytis – Italijos populistai daro viską, kad ta krizė įvyktų ir paliestų kuo daugiau euro zonos gyventojų.

Keista, bet tai sulaukėme laiko, kai Didžioji Britanija palieka Europos sąjungą. Užsiminus apie tokį scenarijų, tarkim, 2000-aisiais, kai Lietuvai iki narystės ES atrodė toliau nei iki Mėnulio, būtume smagiai pasijuokę kaip iš melagingos informacijos. Šiandien Lietuva yra Europos Sąjunga, o Didžioji Britanija nebėra.

Gyvename tokiu metu, kai ne koks rusofobu pravardžiuojamas Lietuvos konservatorius, o tos pačios Britanijos Generalinio štabo viršininkas Markas Carltonas-Smithas pareiškia, kad Putino Rusija tiek Didžiajai Britanijai, tiek jos sąjungininkams kelia daug didesnę grėsmę nei islamistų grupuotės.

Nuo perestrojkos laikų garsi Rusijos politologė Lilija Ševcova priduria, kad gyvename laikais, kai baigia išsitrinti ribos tarp priešingybių – tiesos ir melo, tikrovės ir išmislo, tarp karo ir taikos. Gyvenimas kaip ir politika tampa polifonišku ir dvilypiu.

Tai ideali ideali terpė Kremliui, kuris tobulai įvaldė feiko ir blefo meną, kalbėjimą, kad „tai ne mes“, „mūsų ten nebuvo“, „jūs patys tokie“. Pasak Ševcovos, imitacija ir apsimetimas, klasta ir apgavystė bei juos lydintis šantažas tapo pagrindine Rusijos politikos priemone ir turiniu.

Bet ar tiktai Rusijos? Šita polifonija yra ideali terpė ne tik Kremliui.

Mūsų politikieriai mokosi iš Kremliaus juodųjų technologijų. Kiek jau turim pavyzdžių, kad Seimo valstiečiai, kaip ir „Almax“ laikais, vis drąsiau griebiasi feikinių naujienų ir vis įžūliau blefuoja.

Iš visų pusių skamba mantros „tai ne mes“, „jūs patys tokie“. Ką jau kalbėti apie blefo protrūkius – ar tai būtų premjero „Mein Kampf“ su kainomis, ar nesibaigiančios Seimo tyrimo komisijos.

Greitai valstiečiai turbūt imsis klausimo, kaip Kubiliaus kabineto skolinimosi politika prisidėjo prie to, kad Vytautas Didysis nebuvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.

Gyvename laikais, kai ne kokie islamistai, o Lietuvos valdančiosios partijos bosas, kuris tuo pat metu yra ir “Agrokoncerno” bendrovės bosas, pasikėsina į Kalėdų senelį. Daro tai tarsi netyčia, lyg tarp kitko.

Bet kai į Kalėdas kėsinamasi šalyje, kur dar prieš 31 metus komunistinė cenzūra iš “Gimtojo krašto” savaitraščio numerio išėmė visus tekstus apie Kūčias ir Kalėdas, minčių kyla įvairių. O kai tai daro Visos Lietuvos Viršininkas, juokas visai nebeima.

„Man kartais atrodo, kad esame atsidūrę didesnėje krizėje nei per Rolando Pakso apkaltą“, rašo poetas ir vertėjas iš vokiečių ir olandų kalbų Antanas Gailius. „Argi Ministro pirmininko atsakymai opozicijai Seime nėra panašūs į garsųjį „tapšnojau“?“, klausia poetas.

Jis pastebi, kad „šiandien turime Seimo daugumą ir Vyriausybę, kurios nėra linkusios su mumis kalbėtis. Patys nuolatos šnekėdami apie arogantiškąjį elitą ir apie tai, kaip valstiečiai rūpinasi „apačiomis“, jie drauge demonstruoja kur kas didesnę aroganciją, kai tik mes paprašome juos dėl ko nors pasiaiškinti.“

Kodėl politinis blefas toks paveikus Lietuvoje? Kodėl tas, kuris kaltinimus meta pirmas, ir daro tai be atodairos į faktus, nuolat laimi? Kodėl mūsų žmonės yra ypač linkę pasitikėti blefuojančiais, įskaitant telefoninius sukčius?

Galva neišneša, kai, iš pažiūros, nenupušęs žmogus žeria kaltinimus, jog vaiko teisių apsaugos įstatymas buvo priimtas todėl, kad būtų galima paimti iš tėvų vaikus ir juos parduoti.

Viena yra piktintis prastu vaiko teisių apsaugos tarnybų darbu ir Vyriausybės nepasirengimu vaiko teisių apsaugos reformai.Tai tikrai pilietiška, ir visai kas kita – sąmoningai skleisti melą apie Lietuvos valstybės ir kitų Europos šalių organizuotą vaikų grobimą.

Kodėl, praėjus beveik trisdešimčiai metų nuo išsivadavimo iš Mordoro, Lietuvoje tiek daug tamsos? Kodėl šią tamsą tirština dešimtys Seimo narių ir net ta žiniasklaida, kuri atlaikė didžiausią apsitapšnojusio prezidento apkaltos krūvį?

Meilė sąmokslo teorijoms, kaip „Pavergtame prote“ rašė Nobelio premijos lauretatas Czeslawas Miloszas yra būdinga visuomenėms, patyrusioms rusišką dialektinio materializmo variantą, kuris yra žinijos vulgarizacija kvadratu.

“Marksizmas-leninizmas sukuria visos tiesos iliuziją, pateikia atsakymą į kiekvieną klausimą, o tie atsakymai iš esmės tėra automatiškas tų pačių formulių kartojimas, paglostymas ir užglaistymas. Dar pridurkime materialistinį humanitarinių mokslų jungimą su gamtos mokslais ir pastebėsime, kad logiškai baigtas ratas yra tobulas – nuo gyvybės planetoje iki generalisimo Stalino, kaip aukščiausios istorijos viršūnės.”

Neįtikėtiną maišalienę galvoje anksčiau kūrė mokslinės brošiūros, o dabar visų mokslų šaltienos semiamasi iš interneto.

Vulgarizuotos žinios, kurios dabar įgavo formą „apie grobiamus ir parduodamus vaikus skaičiau internete“ tos maišalienės savininkams sukuria pojūtį, kad kažkas specialiai prieš juos susimokė. Todėl tą kažką būtina sutriuškinti – kitaip visiems ateis paskutinioji.

Prisimenate, kaip kažkas, regis, tai buvo Olegas Šurajevas, feisbuke išsišaipė iš sąmokslo teorijų mėgėjų, įdėdamas nuotrauką su „Vytauto“ mineralinio buteliais ir užrašu – 3 euro centai, tiek “Vytautas” kainuoja Airijoje.

Dar ten buvo parašyta, kad Lietuvoje “Vytauto” butelis kainuoja net du eurus, todėl laikinkite šį postą ir bėkite iš Lietuvos, kur visi yra vagys, kad net mineralinis jau kainuoja du eurus.

Šią nesąmonę feisbuke palaikino net 32 000 Lietuvos tešlagalvių. Nors kiekvienas iš jų galėjo nueiti į šalia esančią krautuvę arba tą patį internetą ir sužinoti, kad mineralinio butelio už du eurus išvis nėra. Ir greitai nebus – jei tik Skvernelis neužsižais alaviniais kareivėliais ir prekybos tinklai nepradės trauktis iš Lietuvos.

Tačiau tešlagalviai, kurie vos ne kasdien neša priduoti butelius į taromatus, nesumojo net to, kad vien butelis kainuoja 10 eurocentų, todėl Airijoje „Vytautas“ niekaip negalėjo kainuoti tris centus.

Taip, žinoma, ne tik Rytų Europos žmonės yra linkę į sąmokslo teorijas. Daugumai žmonių pasaulyje patinka tai, kas atrodo tobulai – ar tai būtų perlų vėrinys, ar šventiniai fejerverkai, ar kariuomenės paradas, ar istorija, kurioje viskas nuo pradinio žodžio iki pat pabaigos – tobulai susiję.

Mūsų bėda, kad Lietuvoje sąmokslo teorija beveik nenulipa nuo scenos. Ką mes svarstėme praėjusią savaitę?Mes svarstėme tai, kaip ryžtingas Ministras Pirmininkas ims ir sumažins maisto kainas.

Bet juk tai visiškas kvailių sportas – skiesti apie maisto atpiginimą tuo metu, kai brangsta nafta, dujos, elektra ir darbo jėga. Bet mes svarstome šitą Vyriausybės feiką kaip tikrą.

Tuo pat metu Seimas dar rimčiau svarstė ir po pateikimo pritarė keisti Konstituciją, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas iki 121. Kokių tik argumentų nebuvo išsakyta. Pavyzdžiui, kad Lietuvoje liko tik 2,8 mln. piliečių.

Bet porą savaičių atgal tas pats Seimas svarstė kitą Konstitucijos pataisą, kuris leistų tiems išvykusiems piliečiams turėti dvigubą Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę.

Taigi tuo metu buvo vaizduojama, ir ne be pagrindo, kad tie išvykę piliečiai puikiai galėtų balsuoti būdami užsienyje. Jei tik norėtų. Tai kas pasikeitė per porą savaičių?

Bene keisčiausią argumentą nurodė Seimo pirmininkas, pareikšdamas, kad Amerikoje vienas kongresmenas atstovauja net milijonui rinkėjų. Turbūt dar geriau pagal jį yra Baltarusijoje, kur vienas Aliaksandras Lukašenka jau ketvirtį amžiaus atstovauja net 9,4 milijono piliečių.

Bet ar kas nors paklausė, o koks, tiesą sakant, skirtumas, kiek Seime yra atstovų? Mums juk turėtų būti svarbu tik tai, kiek tarp jų yra su galva, o kiek vietoj galvos turi įsistatę puodynę.

Mažink kiek nori tautos atstovų skaičių, bet kvailių procentas Seime išliks toks pat, nes tai priklauso nuo rinkėjų. Mažinant skaičių bus tik dar mažiau demokratijos.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą