Norėčiau iškart atsiprašyti už pirmadieniui neįprastą sentimentalumą. Tačiau ką gali padaryti, kad jau kelinta diena iš kažinkur labai toli atklysta ar tai poezijos posmas, ar tai dainos nuotrupa:
Tie mergelės pažadai,
Kaip tie saulėti žiedai.
Ir tikrai ne pavasaris, kuris šįmet atjoja drąsiai, dėl to yra kaltas. Dainuška suskambo iškart, kai tik kolegos paskelbė Lietuvos žaliųjų ir valstiečių partijos rinkimų programos pažadus.
„Griežčiau reglamentuosime įmonių lėšų naudojimą jų vadovų asmeniniams poreikiams. Tokiu būdu sumažinsime šią galimybę išvengti mokesčių“. Tai ne konservatoriai ar kokie paluckininkai šitaip trukdo Karbauskio valstiečiams dirbti. Tokiu pažadu, įkaltu į valstiečių programos „Darni Lietuva“ puslapius punktu „d“, pats Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis prieš Seimo rinkimus plovė smegenis tautai.
Ką matome praktikoje? Kaip „Darni Lietuva“ įvykdė šį pažadą, duotą tautai?
Prie Kauno marių esančioje Meilės įlankoje matome paties Karbauskio pilį, statomą pagal šią valstybę maustančią schemą. Kitaip sakant, Seimo valdančiosios daugumos lyderiu tapęs Ramūnas Karbauskis naudojasi ta pačia schema, kurią baudėsi sunaikinti iš pašaknų. Beveik 6 mln. eurų kainuosiančią pilį, užuot sumokėjus pelno mokestį valstybei, prie Kauno marių aptvertame 11 ha miško plote Karbauskiui stato jo valdoma „Agrokoncerno“ bendrovė.
Kadangi valstiečiai neįvykdė rinkėjams duoto pažado ir nereglamentavo įmonės lėšų naudojimo asmeniniams Karbauskio poreikiams, šitaip Kultūros komiteto pirmininkas dar išvengė ir pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Valstybė dėl to, kad valstiečiai neįvykdė rinkimų pažado, tik Karbauskio Meilės įlankos atveju negaus milijono eurų mokesčių.
Bet ir čia dar ne pats didžiausias praradimas. Lyg naudojimosi įmonės lėšomis, kad išvengtų mokesčių valstybei, Karbauskiui dar būtų maža, kaip yla iš maišo iš jų Seimo rinkimų programos dar išlenda valstiečių pažadas punkte „g“: “Skatinsime asmenis, informuojančius apie mokesčių vengimo ir sukčiavimo atvejus.“
15min.lt žurnalistė Birutė Davidonytė visą Lietuvą informavo apie tai, kad verslininkas Karbauskis naudojasi savo įmonės lėšomis tam, kad išvengtų mokesčių valstybei. Tačiau kai žurnalistai Karbauskio paklausia, kaip čia taip yra su tos pilies Meilės įlankoje statyba ir mokesčių vengimu, Seimo daugumos vadas jiems atrėžia, kad tai – „įmonės reikalas“.
Taip išeina, kad iš visų didžių pažadų nei tau mokesčių, Lietuva, nei žadėto paskatinimo apie informavimą už mokesčių vengimo atvejus. Tie Karbauskio pažadai / Kaip tie saulėti žiedai.
Jei Karbauskis šitaip žadėtų ir netesėtų moteriai, kaipmat susimautų. Bet kai žadi tautai priversti į save panašius veikėjus susimokėti mokesčius, o atėjęs į valdžią pats vengi mokesčių, visada gali tikėtis naivuolių ir apžavėtų vargšų užtarimo. Ypač jei turi pažįstamą policininką, kurį lizingu išsinuomojai ketveriems metams ir padarei Vyriausybės vadovu.
Štai ir dabar Karbauskis liepė premjerui žūtbūt išsaugoti apsivogusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, kurio atsistatydinimo pareikalavo pati prezidentė. Todėl premjeras principingai stengiasi įvykdyti tai, kas boso pasakyta.
Dar Karbauskis liepė Skverneliui pulti prezidentę – tai praėjusią savaitę nebuvo dienos, kai ministras pirmininkas nebūtų varęs ant prezidentės.
Vaizdas, kai Skvernelis demaskuoja prezidentę kaip konservatorių agentę, labai panašus į tą, kai kelių policininkas sustabdo vairuotoją už greičio viršijimą arba bando kabinėtis ir neranda automobilyje vaistinėlės. Ne vienas iš jūsų esate tai patyrę. Kaip sakoma, moralai tada liejasi laisvai.
Dažną „keliuką“ tokiais momentais ištinka pašventorio davatkos ekstazė.
Panašu, kad buvusių kelių inspektorių nebūna. Na, bent jau ministras pirmininkas tikrai nėra išimtis. Tačiau viena, kai šlapimo rūgštis muša į smegenis eiliniam kelių policijos inspektoriui. Ir visai kas kita, kai taip atsitinka premjerui.
Skvernelis kasdien išsako mums vis daugiau raidžių, kurių jis pats, panašu, jau nepajėgus ne tik valdyti, bet ir suprasti. Štai vienoje radijo laidoje Skvernelis iškilmingai išvedė mintį, kad „teisinėje valstybėje yra normalu, jog asmens pažeidimus nustatinėja ne prezidentė, o teisinės institucijos". Bet jau po kelių sekundžių premjeras pamiršo šią gigantišką savo proto pastangą ir jau pats drąsiai ėmė nustatinėti kaltuosius. „Žemės ūkio ministras padarė pažeidimą, kuris nėra korupcinio pobūdžio“, – pareiškė tas pats premjeras, kuris ką tik teigė, kad „asmens pažeidimus nustatinėja tik teisinės institucijos“.
Bet ką gali žinoti – gal tik prezidentė teisinėje valstybėje negali būti „teisine institucija“, o premjeras „teisine institucija“ gali ar net privalo būti. Taip ir regi patenkintą jaunesniojo policijos inspektoriaus fizionomiją, kai jis čiumpa tavo vairuotojo pažymėjimą ir techninį automobilio pasą.
Apskritai, kai šlapimas muša žmogui į smegenis, gero nelauk. Iš tiesų, jei kas teisinėje valstybėje ir yra nenormalu, tai būtent tokia situacija, kai politiko kaltę nustatinėja teisinės institucijos.
Taip, kaip žemės ūkio ministras susimovę politikai teisinėje valstybėje paprastai atsistatydina ir tik po to aiškinasi dėl užgrobtos savo artimo žemės ir kitų skeletų savoje spintoje. Eligijaus Masiulio byla vaizdingai primena, kad tada, kai politiko veiksmus aiškinasi teisinės institucijos, jau yra taip blogai, kad nieko aiškintis iš principo ir nebereikia.
Tuo metu žiniasklaida skalambija apie premjero ir prezidentės karą, svarsto jo pasekmes.
Tik jokio karo čia nėra. Prezidentas, kad ir kas juo būtų, neturėjo kitos išeities, kaip tik pasakyti, kad Konstitucijoje įtvirtintą šventą nuosavybės principą pažeidęs žemės ūkio ministras privalo trauktis. Jei prezidentė būtų nutylėjusi, tai kokia tada iš jos prezidentė?
Karingai pūsti krūtinę bando tik Karbauskis ir jo lizinginis premjeras. Kodėl jie taip elgiasi, irgi daugmaž aišku. Tikisi, kad tokia poza antrąkart atneš pergalę rinkimuose.
2016 metais Karbauskis ir Skvernelis statė ant konfrontacijos su visais ir laimėjo. Regis, tikisi pakartoti tą patį ir 2019 metais – tiek savivaldybių ir Europos Parlamento, tiek ir prezidento rinkimuose.
Bet ar galima po trejų metų antrąkart įbristi į tą pačią upę? Kur Saulių Skvernelį nuves jo karinga retorika, kuri momentais darosi panaši į nevaldomą viduriavimą žodžiais? Ar ši kelionė baigsis, kaip jis tikisi, S. Daukanto aikštės rūmuose ar politikos šiukšlyne?
Visi tie klausimai – ateičiai. O kol kas, kur pažvelgsi keliaudamas pro Karbauskio ir Skvernelio lankas, ten stovi pelėsiais ir kerpėm apaugęs jų žadėtas skaidrumas ir klesti mafinė darna.
Štai Seimo Kaimo reikalų komitete daugumą turintys valstiečiai „įjungė durnių“ ir persigalvojo dėl Agrokomisijos, turinčios ištirti, kaip Karbauskis ir grupė draugų užgrobė dešimtis tūkstančių hektarų žemių.
Seimo tyrimo nebus.
Iš tiesų negerai būtų, jei tauta iš pačių valstiečių sužinotų, kad Karbauskis apeidamas įstatymus užvaldė 35 000 ha žemių, kai vienam žmogui leidžiama turėti tik 500 ha.
Arba štai aplinkos ministras Kęstutis Navickas, negana to, kad dalija valdiškus milijonus buvusiai savo darbovietei, ministerijoje įdarbino tokį Raimondą Sakalauską. Tą patį, kuris prieš keletą metų uždraudė aplinkosaugininkams kišti nagus prie atliekų sektoriaus žaidėjų, tokių kaip „Metrail“ bendrovė.
Iškart po to valdininko turtai, kaip rašo Delfi.lt, gerokai išaugo. Dabar Sakalauskas yra Aplinkos ministerijos vyr. patarėjas. Nors dar 2012 m. STT sakė, kad atliekas tvarkanti „Metrail“ bendrovė veikia neskaidriai, tuometis Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Sakalauskas pakoregavo tikrinimų planą taip, kad niekadėjai turėtų laisvas rankas.
Koks rezultatas?
„Metrail“ padaryta žala valstybei viršija 7 mln. eurų. Negana to, dėl „Metrail“, kuri jau apdairiai bankrutavo, išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų, 1800 bendrovių iš Aplinkos ministerijos gavo raginimą antrąkart sumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio už trejų metų nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Štai toks tas valstietiškas skaidrumas – leidi įmonei veikti nekontroliuojamai, ji išrašinėja fiktyvias pažymas, apsuka valstybę, o kas lieka kaltas?
Logiškai mąstant, turėtų būti kalta pati įmonė ir įmonės neprižiūrėjusi ministerija. Bet, pasirodo, kalti tie, kurie tas atliekas jai pridavė. Bet tai irgi, matyt, tik Karbauskinių šeimos reikalas, kaip mėgsta sakyti premjeras Skvernelis.
Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Komentarai
Bendravimo taisyklės