Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ką būtina išskirti po šios politikams bemiegės nakties?

03.04 Pirmadienis 07:40
Rimvydas Valatka

Tokį rytą, kaip šis, priklausytų pasakyti kažką ypatingo. Iš tiesų ką tik šalyje įvyko rinkimai, kurie daugumai turėtų būti svarbiausi. Pirmiausia todėl, kad merai ir savivaldybių tarybų nariai iš visų valdžios šakų yra arčiausiai žmonių. Antra, šitie rinkimai pakeis daugybės kabinetų šeimininkus.

Todėl šįryt politikų džiaugsmo yra daugiau nei po Seimo ar Prezidento rinkimų. Kaip ir liūdesio, žinoma.

Kuo buvo ypatingi šitie savivaldos rinkimai? Pirmiausia tuo, kad prie balsadėžių atėjo daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus.

Žinoma, tas skirtumas, palyginti su 2015-ųjų rinkimais, yra vos įžvelgiamas. Tačiau 47,8 proc. vis tiek yra daugiau nei 47,18 procento. Vaizdžiai kalbant, tie 0,62 proc. rinkėjų daugiau neabejotinai reiškia, kad ir tikėjimo Lietuva ir jos ateitimi yra daugiau. Gal ne tiek daug, kiek norėtume, tačiau daugiau visada yra geriau negu mažiau.

Trečias dalykas – rinkimų pažeidimų buvo mažiau. Vadinasi, Lietuva tapo europietiškesnė. Tai reiškia, jog nupirkti ir pažeminti žmogų tapo sunkiau, o ir perkančiųjų skaičius sumažėjo.

Tai džiugina. Vis dėlto ne tai yra svarbiausia Lietuvai – ypač žvelgiant iš pastarųjų dvejų metų Seimo valdančiosios daugumos nuolatinių bandymų riboti demokratiją ir siaurinti spaudos bei žodžio laisves aukštumų.Šia prasme vakarykščių rinkimų rezultatai tolesnei demokratijos raidai šalyje yra itin svarbūs.

Taigi, ką būtina išskirti po šios politikams bemiegės nakties?

Pirmiausia tai, kad politinė situacija šalyje tapo kur kas aiškesnė. Erdvės dviprasmybėms  ir valdančiųjų valstiečių demagogijai liko daug mažiau. Mažiau vietos politinėms spekuliacijoms ir makaronų kabinimui, ką pastaruoju metu itin aktyviai darė tiek Ramūnas Karbauskis, tiek ir Saulius Skvernelis.

Taigi esminis merų ir vietos tarybų rinkimų rezultatas yra tai, kad, palyginti su Seimo rinkimais, Karbauskio valstiečių partija patyrė apčiuopiamą pralaimėjimą.

Kaip žinoma, Karbauskis iki savivaldos rinkimų ne kartą arogantiškai tvirtino, kad jo partija laimės visus trejus šįmet vyksiančius rinkimus.

Taigi galima teigti, kad Karbauskis vakar dar sykį apsimelavo. Tik šį sykį tai pastebės net jo šalininkai. Vakar tapo aišku, kad valstiečiai visų rinkimų šįmet jau nelaimės, o gal nelaimės ir apskritai nė vienų rinkimų.

Kodėl galima teigti, kad vakar Karbauskis ir Skvernelis patyrė jei ir ne skaudų, tai apčiuopiamą pralaimėjimą?

Rinkimų skaičiai rodo, kad absoliuti dauguma rinkėjų nepasimovė ant valstiečių demagogijos kabliuko. Už valstiečių partiją ir jos kandidatus balsavo vos 11 proc. rinkėjų. Tai net 8 proc. mažiau nei valstiečiai gavo per Seimo rinkimus, kai už šią partiją balsavo 19 proc. žmonių.

O valstiečių kandidatų į merus, laimėjusių vakar iškart arba bent patekusių į antrąjį rinkimų turą, skaičius yra mažiausiai du kartus mažesnis nei valstiečiai prieš porą metų laimėjo Seimo  vienmandačių apygardų.Pagal abu šiuos parametrus valstiečiai vakar ryškiai pralaimėjo ne tik konservatoriams, bet ir Socialdemokratų partijai.

O tai ir yra svarbiausias praėjusių rinkimų rezultatas, kad ir ką, lygindamas su 2015-ųjų metų savivaldos rinkimais, aiškintų dabar Karbauskis ir jo bei Skvernelio žmonės. Vaizdžiai kalbant, iš Karbauskio dvejus metus įžūliai pūsto baliono išeina oras.

Kokios dar išvados peršasi po vakarykščių rinkimų?

Vakar tapo akivaizdu, kad didieji miestai valstiečius išspjovė ir padarė tai taip abejingai, kaip išspjaunama panaudota kramtomoji guma – be emocijų. Kandidatuodamas į Vilniaus merus valstietis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius nesurinko nė 5 procentų.

Tiek ūkio ministras, tiek kiti Seimo rinkimų herojai, tokie kaip Bronius Markauskas, Kęstutis Mažeika ar Valerijus Simulikas, kandidatuodami į merus, buvo daužomi vietinių taip, lyg jie būtų politinės bokso kriaušės.

Vienintelė valstiečių viltis didžiuosiuose miestuose išliko tik Klaipėdoje. Tačiau ir Klaipėdoje valstiečiu staiga pavirtusio uosto generalinio direktoriaus Vaitkaus galimybės laimėti antrajame ture nėra didelės, ir tai švelniai kalbant. O netgi jeigu Vaitkus ir sugebėtų kažkaip įveikti merą Vytautą Grubliauską, nuo kurio atsilieka daugiau kaip 8 proc., uosto vadas su dambrauskų ir udovickių kompanija yra toks pat valstietis, kaip krokodilas kad yra žolėdis padaras.

Kitaip sakant, Karbauskis ir Skvernelis po vakarykščių rinkimų iš esmės liko prie tų pačių vartų, kur jie stovėjo gerokai iki Seimo rinkimų.

Krenta į akis ir tai, kad daugybėje žemės ūkio rajonų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo vos dešimt procentų ar dar mažiau balsų. Ypač skaudūs valstiečiams turėtų būti pralaimėjimai Anykščiuose ir Šakiuose.

Negana to, vakar visišką krachą patyrė Gedimino Kirkilo draugų partija, vardan tos valdžios tapusi niekam nebereikalinga politine Socialdemokratų partijos atplaiša.

Nė vieno mero, nė vieno II turo ir vos 1,67 proc. balsų, kuriuos gavo Kirkilo socialdemodarbiečiai,  – štai tokia susidėjimo su Karbauskio-Skvernelio klika kaina. Tuo metu Socialdemokratų partija iš esmės išsaugojo turėtas pozicijas ir aplenks valstiečius tiek merų, tiek tarybų mandatų skaičiumi.

Kita vertus, ir socialdemokratams nėra ko ypatingai džiūgauti. Akivaizdus LSDP butelio kaklelis yra pats partijos lyderis Gintautas Paluckas. Už socialdemokratų lyderį kaip kandidatą į Vilniaus merus balsavo tiek pat mažai žmonių, kaip už bet kurį kitą politikos marginalą.

Žvelgiant iš ilgalaikės politinės perspektyvos, šis faktas nieko gero partijai nežada. Juolab, kad Socialdemokratų partijos sąrašai patyrė visišką fiasko Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Neturi priežasčių linksmintis ir Liberalų sąjūdis, nors paviršutiniškai vertinant, partija, nepaisant Masiulio dėžutės istorijos, ir toliau išlieka politikos aukščiausioje lygoje. Daug kam netikėtai liberalai provincijoje išsaugojo turėtus merų postus, Joniškyje netgi laimėjo papildomai, o pagal savo kandidatų patekimą į antrąjį turą nedaug nusileido valstiečiams.

Tačiau akivaizdu ir tai, kokia lemtinga gali būti liberalų lyderio Eugenijaus Gentvilo klaida prieš pat rinkimus susipykti su Vilniaus ir Klaipėdos merais ir atstumti juos.

Abu merai buvę liberalai greičiausiai išsaugos savo postus, jų komitetų sąrašai čia užėmė pirmąsias vietas. Tuo metu Liberalų sąjūdžio kandidato į Vilniaus merus Martyno Nagevvičiaus ir pačios partijos pasirodymas Vilniuje atrodo daugiau nei komiškai. 0,39 proc. už Nagevičių – yra absoliutus politinis liberalios partijos antirekordas.

Liberalų sąjūdis be didžiųjų miestų – liberalų partija be ateities.

Tą patį galima pasakyti ir apie konservatorius. Akivaizdu, kad konservatoriai jau seniai neturi ir neatrodo, kad galėtų rasti lyderių, galinčių patraukti į savo pusę Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojus.

Vilniuje konservatorių kandidatas į merus Dainius Kreivys greičiau pakenkė partijos sąrašui, nei padėjo, o pats Kreivys prakišo net Viktorui Uspaskichui.

Tačiau nepaisant  to konservatoriai patvirtino, kad yra lyderiai tarp partijų, kurias visas nunešė rinkimų komitetai – už komitetų sąrašus balsavo net 27 proc. rinkėjų. O Tėvynės sąjunga laimėjo tai, ką ir turėjo laimėti.

Tačiau žvelgiant į būsimų Seimo rinkimų horizontą tai neturėtų guosti nei partijos lyderių, nei jos šalininkų. Jei taip bus ir toliau, o atrodo, kad taip ir bus, konservatorių šansai perimti valstybės vairą yra daugiau nei mizeriški.

Kaip vertinti tai, kad Lietuva komitetėja – savivaldos rinkimuose dalyvavo bemaž 90 rinkimų komitetų?

Vienareikšmiškai teigti, kad komitetai neša vien blogį kalbant apie savivaldą, nėra pagrindo, nors aišku, kad komitetas, kaip vienadienis politinis drugelis, visiškai išplauna politinę atsakomybę. Tačiau tenka pripažinti, kad daug kur komitetai suaktyvino į komą patekusią vietinę politiką, pritraukė naujų politinių pajėgų, o svarbiausia privertė žmones susidomėti politika, ir tai yra gerai.

Blogai būtų tada, jei komitetų bacila persimestų į Seimo rinkimus.  Kas tikrai yra blogai, tai faktas, kad visiems – ir partijoms, ir komitetams – masiškai trūksta ryškių modernių lyderių. Dauguma merų rinkimų antrų turų, įskaitant netgi Vilnių, gali būti apibūdinti kaip deja vu. Tai jau matyta.

Tačiau kad ir kokia sekli yra nacionalinė politika, vakarykščiai rinkimai įkvepia viltį, kad blogiausias Prezidento rinkimų scenarijus šįkart Lietuvą gali ir aplenkti.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka

Komentarai


Naujausi epizodai