Ir futbole, ir Lietuvoje – danajų dovanos
Liepos 2-oji yra 183-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šiandien iki Naujųjų metų lieka viena diena mažiau nei pragyvenome šįmet – 182 dienos. Kadangi vyksta pasaulio futbolo čempionatas šį rytą man nereikia ilgai sukti galvos dėl to, koks galėtų būti metų vidurį žyminčios dienos ženklas. Tai – futbolo dramos.
Futbolo čempionato atkrintamosios – neretai drama ne tik sportine ir milijonų sirgalių išgyvenimų prasme. Šiandien sukanka 24 metai, kai Medeline buvo nušautas Kolumbijos futbolininkas Andresas Escobaras.
Pasaulio čempionato rungtynėse su Jungtinių Valstijų komanda šis kolumbietis netyčia įsimušė įvartį į savo vartus. Ir sumokėjo už tai gyvybe.
Vakar per aštuntfinalio rungtynes su Danija panašioje situacijoje buvo atsidūrusi Kroatijos futbolo žvaigždė Luka Modričius. Tiksint priešpaskutinei pratęsimo minutei Modričius neįmušė 11 metrų baudinio ir vietoj garantuotos pergalės pasmerkė savo komandą 11 metrų baudinių loterijai.
Bet Lukos Modričiaus dovana Danijos rinktinei nepadėjo. Žinoma, ne Modričiaus gyvybę, o savijautą ir garbę išgelbėjo trys fantastiški kroatų vartininko Danijelio Subašičiaus šuoliai.
Kroatų vartininkas atrėmė tris danų smūgius, danų vartininkas Kasperas Schmeichelis – vienu mažiau, o pridėjus tą, kurį atrėmė žaidimo metu – taip pat tris. Abu nuostabią reakciją demonstravę vartininkai nusipelnė didvyrių vardo, bet didvyris atkrintamosiose gali būti tik vienas. Juo tapo kroatų vartininkas Subašičius.
Kroatai keliauja į ketvirtfinalį, danai – namo. Nors tikrai to nenusipelnė, na, bent jau nusipelnė daug mažiau už Rusijos rinktinę, kuri žaidė beviltišką futbolą, bet taip pat po 11 m baudinių serijos nugalėjo Ispaniją ir pateko į ketvirtfinalį. Bet toks jau yra sportas.
Po tokių rungtynių Kaip Danija-Kroatija galima pajuokauti, kad pats Dievas šitą sekmadienį žiūrėjo futbolą. Ir žiūrėjo taip, kad iki paskutinės akimirkos neapsisprendė, kurią pusę – Daniją ar Kroatiją – palaikyti.
Per tą laiką Visatos kūrėjas abiem komandoms išdalijo daug dovanų – tai vienai, tai kitai. Bet ne visada, na, bent jau tikrai ne visiems netikėtai gautos dovanos atneša laimę.
Turbūt esate girdėję kada nors ir tokį posakį – danajų dovanos. Taip sakoma apie blogu tikslu duotą dovaną, pražūtingą tam, kas ją yra gavęs.
Kaip žinoma iš Antikos literatūros, graikai arba danajai laikė apgulę Trojos miestą dešimt metų, bet niekaip negalėjo jo užimti. Tada Odisėjas sugalvojęs klastą – pagaminti milžinišką medinį arklį, kurio pilve pasislėptų karių būrys. Arklį pagamino Epėjas, o graikų šnipas Sinonas įtikino trojėnus, kad arklys yra dovana, simbolizuojanti taiką.
Palikę arklį prie Trojos vartų, graikai susėdo į laivus ir apsimetė grįžtą namo, o trojėnai, nepaklausę pranašės Kasandros perspėjimo, įsitempė arklį į miestą. Naktį Odisėjo kariai iššoko iš arklio, nužudė sargybinius ir atidarė Trojos miesto vartus sugrįžusiai graikų kariuomenei.
Troja buvo sugriauta, o dauguma jos gyventojų – nužudyti.
Ne tokia dramatiška nata, kaip senovės Trojoje, bet praėjusi savaitė dabarties Lietuvoje taip pat verčia kalbėti apie danajų dovanas. Kurias mums nešė beprotišku tempu mokesčius, pensijų kaupimo tvarką, gydymo įstaigų priklausomybę ir mokytojų apmokėjimo sistemą keitusi Seimo dauguma.
Gyventojų pajamų mokestis padidintas 5 procentais – iki 20 procentų. Darbuotojų ir darbdavių mokami „Sodros“ mokesčiai sujungti. Popieriuje alga turės augti 28,9 proc. visiems darbuotojams, o jų darbo sutartys bus perrašytos be išankstinio sutikimo.
Valdžia sako, kad nė vienas iš mūsų dėl to nenukentės. Gali net būti, kad kiekvienas gaus po 10 ar 15 eurų per mėnesį daugiau.
O kaip bus mokytojų ir gydytojų algomis? Ar nenukentės krašto apsauga? Nes pati valdžia pripažįsta, kad valstybei kitąmet dėl tokios reformos gali pritrūkti net 700 mln. eurų. Pagaliau ar įvedus 27 proc. tarifą didesnėms algoms neatidaryta progresinių mokesčių Pandoros skrynia?
Kas gali garantuoti, kad valstybei pristigus pinigų, didelės algos kartelė nebus nuleista taip žemai, kaip tik valdžiai yra patogu pasiimti iš mūsų kišenių kuo daugiau?
Jūs galite paprieštarauti, kad progresiniai mokesčiai yra labai gerai, nes jie sumažina pajamų nelygybę.Taip meluoja mūsų politikai, kurie nuolat pykstasi su skaičiais.
Progresinio tarifo įvedimas niekaip nesumažins pajamų nelygybės.
Pajamų nelygybė tarp dirbančių žmonių Lietuvoje yra tokia pat, kaip Vakaruose. Pajamų nelygybė Lietuvoje yra didelė tik todėl, kad mūsų pensijos mažos. O pensininkai juk nemoka gyventojų pajamų mokesčio.
Be to, papildomų pajamų iš progresinio 27 proc. tarifo planuojama surinkti vos 4 mln. eurų per metus. Tai juk visiškas mizeris – šitos sumos neužtektų nė Seimo narių kanceliarinėms išlaidoms padengti.
Bet bjauriausia yra tai, kad pensijos dėl reformos ateityje bus dar mažesnės. Vadinasi, socialinė nelygybė tik padidės.
Perfrazuojant krepšinio trenerio Rimo Kurtinaičio lakų posakį, mokesčiai – ne seksas: abiem pusėms gerai nebus. O jei taip, tai atsakykite patys sau į klausimą, ar kada nors pas mus yra buvę taip, kad blogai valdžiai, o gerai žmonėms?
Todėl keista, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė mokesčių ir „Sodros“ perversmų įstatymus pasirašė ant smūgio ir be žodžių. Tylomis.
Tokia jau Lietuvos tradicija, matyt. Mūsų prezidentai nereaguoja į mokesčių perversmus. Prieš dešimtmetį, kai naktinį mokesčių perversmą surengė Andrius Kubiliaus vadovaujama Seimo dauguma, lygiai taip pat tyliai po juo pasirašė ir Valdas Adamkus.
Vienas pirmųjų JAV prezidentų Benjaminas Franklinas – tas pats, kurio portretas puikuojasi ant 100 dolerių banknoto – yra paleidęs sparnuotą frazę, kad šiame pasaulyje nėra nieko tikro, išskyrus mokesčius ir mirtį.
Visai galimas daiktas, kad šis posakis jau atgyveno. Tarkim, ar ne teisingiau būtų sakyti, kad nieko tikro, išskyrus didėjančius mokesčius, valdžiai žadant mums dovanas, kad viskas visiems bus tik geriau, šiame pasaulyje nėra?
Dar viena Seimo valstiečių danajų dovana - etatinis mokytojo apmokėjimas. Tik čia jau be išlygų – tai bloga vaikams ir jų tėvams linkinti valdžios dovana.
Ar viskas yra blogai etatinio mokytojų apmokėjimo sistemoje?
Ne, ne viskas. Į mokytojų darbo krūvį bus įskaičiuoti darbai, kuriuos mokytojai ir taip dirba. Jauniems mokytojams bus sudaromos galimybės dirbti mažesniu krūviu.Tai – gerai.
Bet pliusai niekaip neatperka minusų, o jie – plika akimi matomi.Kokie minusai?
Vietoj principo pinigai eina paskui vaiką įvestas principas pinigai eina paskui klasę. Vietoj to, kad pinigai pasiektų konkretų vaiką, jie dabar bus skiriami institucijai – klasei.
Koks blogis slypi šiame principe?
Panašu, kad kaimo ir miestelių mokyklose, kurios praranda mokyklų prasmę, nes jose nebėra vaikų, turėsimpo 8 mokinius vienoj klasėj ir pavargusį pensininką mokytoją, kuris vienu metu dirbs su 5-okais, 6-okais ir 7-okais. Ar įmanoma gauti gerą išsilavinimą tokioje mokykloje?
Turbūt ne, vadinasi, tūkstančiai vaikų liks išsilavinimo užribyje.Etatinio apmokėjimo tvarka tarsi užprogramuoja esamą menkos kokybės švietimo paslaugų padėtį mažose miestelių mokyklose ir įtvirtina socialinę atskirtį jose besimokantiems vaikams.
Antra, klasės krepšelis velniškai brangiai kainuoja. Kadangi kai kur Lietuvoje jau buvo taikytas klasės krepšelis vietoj mokinio krepšelio, Valstybės kontrolė patikrino, kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams.
Paaiškėjo, kad tik dviejose audituotose savivaldybėse su klasės krepšeliu mokymas valstybei kainavo 498 tūkst. eurų brangiau, nei būtų kainavęs mokinio krepšelis.
Žiūrim, ką turim?
Turėsim baisias žirkles – kuo prastesnis bus vaikų išsilavinimas mažose kaimo mokyklose, tuo brangiau jis kainuos valstybei.
Ar jūs tikrai norėjote tokių dovanų iš Seimo valstiečių?
Jei atmestume faktą, kad toks klausimas visiškai gali būti retorinis, tai atsakymas būtų – to norėjo valdančioji partija, kad įsiteiktų uždaromų mokyklų bendruomenėms ir savivaldybių politikos šulams. Bet už visa tai brangiai mokėsim mes visi, o baisiausia, kad už tai mokės deramo išsilavinimo negaunantys provincijos vaikai. Kuriems su mažomis išimtimis ir toliau liks tik juodadarbių ir emigrantų dalia.
Apie tai buvo kalbama, rašoma, perspėjama. Bet valstiečių trojėnai, kaip ir Antikos Trojos valdovai, švietimo Kasandrų pranašysčių, kad etatinio arklio apmokėjimo jokiu būdu negalima įsitempti į mokyklas, nepaklausė.
Ką gi, yra dalykų, kurie nesikeičia tūkstančius metų. Danajų dovanos – vienas tokių.
Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės