Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Dvi Lietuvos

2018-09-17, Pirmadienis 07:40
Rimvydas Valatka

Politiniai sukčiai, kuriems didesnė dalis balso teisę turinčių lietuvių vis patiki teisę valdyti šalį, mėgsta postringauti apie dvi Lietuvas. Baisųjį Vilniaus elitą ir visus kitus, kuriems atstovauja tokie geruoliai kaip Paksas, Uspaskichas, Karbauskis ar koks Gražulis. Šį rytą apie tai ir aš norėčiau pakalbėti – tik kitu kampu, nei tai daro politikieriai.

Iš Japonijos, kurioje vyko 30-oji Tarptautinė informatikos olimpiada, Lietuvos moksleiviai parsivežė du sidabro ir vieną bronzos medalį. Rungtyniaudami su protingiausiais pasaulio moksleiviais medalius iškovojo KTU gimnazistai Tautvydas Jasiūnas ir Gediminas Lelešius bei Vilniaus licėjaus mokinys Martynas Sinkievičius.

Štai jums ir klausimas – kam priklauso Tautvydas, Gediminas ir Martynas? Be mažiausios abejonės, ši trijulė yra patys tikriausi Lietuvos elito atstovai.

Jais jau dabar domisi galingiausios pasaulio kompanijos. Tačiau nei valstiečių Seimui, nei Vyriausybei jie nebuvo įdomūs. Ar Švietimo ir mokslo ministerija bent jau surengė šių vaikinų sutiktuves – kaip įprastai daroma, kai medalius laimi Lietuvos jaunučių ir jaunių krepšinio rinktinės? Gal kitaip kaip nors buvo pagerbti tie, kurie šlovina Lietuvą ne raumenų, o smegenų varžybose?

Kažkaip neteko apie tai girdėti. Matyt, nėra kada – švietimo ir mokslo ministrei dabar labiausiai rūpi, kaip išsisukti po to, kai paaiškėjo, jog jos vyro firmelė su pusantro darbuotojo šluoja medalius ministerijai pavaldžių įstaigų konkursuose.

Eikim toliau. Režisierius Oskaras Koršunovas pastatė ir šeštadienį pristatė publikai dar vieną puikų spektaklį. Prieš tai Koršunovas su savo „Tartiufu“ sukėlė furorą Avinjono teatro festivalyje. Sulaukė gausybės teigiamų recenzijų prancūzų žiniasklaidoje.

Beje, Koršunovas į Avinjoną buvo pakviestas jau devintą kartą. Nė vienas kitas Rytų ir Vidurio Europos teatro režisierius į šį aukščiausios prabos bet kuriam teatralui festivalį tiek daug kartų niekada nebuvo patekęs.

Štai taip gyveno elito Lietuva. Kas dėjosi kitoje – elito Lietuvai oponuojančioje ne elito Lietuvoje?

Savo neapykantą mažumoms ne kartą demonstravęs Gražulis tapo Seimo Žmogaus teisių komiteto nariu. Po to Gražulis pamiršo susimokėti už degalus – prisipylė pilną baką ir išvažiavo.

Kitą dieną Gražulis nuvarė į Palangą, kur, turbūt netyčia informavęs televiziją, demonstravo, kaip jis, vargšas, eina taikytis su šimtą kartų iškoneveikta savo dukros motina. Ten Gražulis prieš kameras rodė savo neelitinį gerumą ir pasakojo, kur jis dabar einąs.

Tai matydama antrosios Lietuvos atstovė Basanavičiaus gatvėje rėkė: „Nebūk durnas, neatsiprašinėk“. Gražulis net sužvigo iš pasitenkinimo.

Atvirai kalbant, vaizdelis pošlykštis. Bet, kaip suprantate, tai tikrai dar buvo ne viskas iš tos antrosios Lietuvos. Arba apačių, kurioms apdairiai save vis prisikiria vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, 35 000 hektarų, galingą “Agrokoncerną”, Valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei visą Lietuvą tomis pačiomis rankomis tuo pat metu valdantis Ramūnas Karbauskis.

Taigi praėjusią savaitę žmogus, valdantis 35 000 hektarų šalyje, kur vienam artojui galima turėti tik 500 ha, net keliose vietose nemirksėdamas kalbėjo apie politikos skaidrumą. Visi Seimo tyrimai, sakė jis beveik iškilmingai, daromi ne prieš ką nors, o tik dėl didesnio politinio skaidrumo.

Maždaug taip pat nuskambėtų, jei vištidę naktį patvarkiusi lapė ryte surengų spaudos konferenciją ir apkaltintų nugalabytų vištų šeimininkę, kad ta blogai rūpinosi vištų gyvenimo skaidrumu ir jų lesalu.

Lyg tyčia laikraštis „Gimtasis Rokiškis“ paskelbė kelių ūkininkų patirtis apie tai, kokius verslo skaidrumo standartus taiko „Agrokoncernui“ priklausantis Rokiškio elevatorius.

„Ten nustatė, kad mano rapsų šiukšlingumas siekia net 14 proc. Negalėjau patikėti. – pasakoja ūkininkas Irmantas Seibutis. – Apsukau mašiną ir nuvežiau į Kupiškį, o ten nustatytas tik 8,1 proc. šiukšlingumas.“. Kadangi ūkininkas Rokiškyje jau buvo pridavęs tris mašinas rapsų, jam toks skaidrumas kainavo per 2100 eurų.

Kitas Rokiškio ūkininkas skundėsi, kad jo užaugintos pupos Rokiškio elevatoriuje buvo įvertintos kaip pašarinės, bet nuvežtos į Rygą, buvo priskirtos maistinėms. O tai, kaip suprantate, visai kiti pinigai.

Taip išeina, kad patogiai įsitaisius antroje Lietuvoje viena ranka galima maustyti ūkininkus, o kita – pūsti arabus apie politinį skaidrumą.

Lyg to būtų maža, su Karbauskio palaiminimu parlamentine pripažįstama Kirkilo vadovaujama partija, kurios niekas niekada nerinko į Seimą. Tai padaryta tik tam, kad Karbauskis mūsų pinigais galėtų papirkti savo politinius sąjungininkus socialdemodarbiečius.

Toks parlamentinės partijos sąvokos perrašymas prieštarauja įstatymams ir teisės principams.

O jei partijų finansavimo principų keitimas vidury kadencijos prieštarauja teisės principams, tai kur čia galėtume rasti politikos skaidrumą?

 „Karbauskis tiktai dedasi šventas. Mane jis apgavo ir privertė parduoti žemę, ant kurios pasistatė piliakalnį“, – „Lietuvos rytui“ šeštadienį sakė buvusi Naisių bendruomenės aktyvistė Zita Jonaitienė, kuriai dėl Karbauskio įnorių ne tik teko palikti namus. Moteris tvirtina, kad Karbauskis jai nesumokėjo už darbą tiek, kiek žadėjo, o jei ji būtų nepardavusi Karbauskiui savo žemės Naisių viduryje, jos gyvenimas ten būtų pragaras.

Pasak Zitos Jonaitienės, Karbauskis yra diktatorius – ko jis užsimano, tą ir turi gauti trūks plyš. Buvusi Karbauskio patikėtinė Naisiuose svarsto, kad išmetęs iš frakcijos Justą Džiugelį Naisių dvarponis net mėgavosi savo galia.

Dar moteris sakė, kad nors Karbauskis vaidina kuklų Naisių kaimietį, Naisiuose jis, priešingai jo legendai, negyvena ir niekada negyveno.

Skaitant buvusios Naisių agronomės ir bendruomenės sielos pasakojimą apie tai, kaip ją Kultūros komiteto pirmininkas išgujo iš Naisių, sunku buvo surasti argumentų prieš mintį, kad nemenka dalis lietuvių nuoširdžiai žavisi patologiniais melagiais, jei tik jie yra sėkmingi.

Daliai lietuvių, regis, nuoširdžiai patinka tipai, kurie viena lūpų puse šiepia iltis ir išdūrinėja savo artimą, o kita lūpa kukliai šypsosi į kameras, vaidindami naisuolį Pijų. Kuris yra geras ir teisingas, tik kažkodėl tai daugybė priešų rezga prieš jį intrigas, puola ir šmeižia.

Tokia pat mintis įkyriai lindo į galvą ir žiūrint, kaip Palangos Basanavičiaus gatve su pavyzdine rožių puokšte filmuojamas didžiausios televizijos defiliuoja Petras Gražulis.

Tačiau kiek žmonių jautė šleikštulį, žiūrėdami, kaip šis seimūnas dirbtinai atsiprašinėjo savo vaiko motinos, kurią prieš tai dešimtis kartų į tas pačias kameras iškeikė ir iškoneveikė? Jei tokių būtų dauguma, tokių kaip Gražulis niekas antrą kartą nerinktų, bet jį be pertraukos į Seimą rinko net šešis kartus.

Panašu, kad masinis žavėjimasis tokiais naisuoliais nėra nei mūsų žmonių naivumo, nei netgi kvailumo išraiška. Tai – pasąmoningas nemažos dalies lietuvių noras būti tokiu pat gudručiu, kuris visus galiausiai išduria ir patvarko.

Regis, kad dalis visuomenės gyvena trečio pasakos brolio svajone – išdurti brolius, nepriklausomai nuo to, kaip juos pavadinsim – vyresnėliais ar elitu.

Kita vertus, galime į tai pažiūrėti ir kitaip – o kas tokiems lieka? Iš tiesų, jei priešais tris Tarptautinės olimpiados medalininkus. Tautvydą, Gediminą ir Martyną pastatytume Gražulį, Karbauskį ir Širinskienę su Kepeniu, kaip nykiai šitie nabagai atrodytų šalia elitinių vaikinų.

Tai jie ir išdūrinėja tuos, kurie sutinka lenkti nugaras prieš juos ir čia pat keršija tiems, kuriems niekada neprilygs.

Ką valstiečiai paliks po savęs?  Tokį klausimą praėjusią savaitę iškėlė ne koks valstiečių kritikas, o ne paskutinis Seimo valstietis Vytautas Bakas. 

Numanomi atsakymai kelia šiurpą. Patologinę Kultūros komiteto pirmininko melagystę.  Patologinę neapykantą savo kriitikams.  Beveik patologinį knaisiojimąsi praeityje. Patologinius draudimus. Patologinį įtarumą ir nepasitikėjimą žmonėmis.

Bet jei atsakymą bandytume išrašyti iš mums žinomų Karbauskio pasisakymų ir veiksmų, turėtume pripažinti, kad pats jis apie laiką po savęs nė negalvoja. Tokie galvoja, kad jie ir valdžia – neišskiriami per amžius.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai