Dešimt minučių Lenkijai
Ką vidutinis lietuvis šiandien žino apie dabartinę Lenkiją? Atmetus, žinoma, kainas Suvalkų prekybos centruose. Maisto kainas Lenkijoje dauguma lietuvių, gyvenančių į pietus nuo Kauno, ko gero, žino netgi geriau už pačius lenkus.
Tačiau ką vidutinis lietuvis žino apie Lenkijos politiką, batalijas Seime, pavyzdžiui, dėl Konstitucijos ir teismų reformą? Arba Varšuvos konfrontaciją su Berlynu, o taip pat ir su Europos Sąjunga? Ką ten vidutinis lietuvis – panašu, kad net ir ne visi Lietuvos Seimo nariai susigaudo, kas dabar dedasi Lenkijoje.
O ar tokios žinios mums yra būtinos?
Kaip čia teisingiau būtų pasakius? Kaip taikliai parašė literatūros kritikė ir naujosios graikų kalbos žinovė Elžbieta Banytė, mūsų visuomenė nemato išsilavinimo svarbos: „Pradedant nuo viršūnėlių ir baigiant paprastais paprastus darbus dirbančiais tėvais, bendras politinis ir socialinis Lietuvos fonas yra nelabai intelektualus ar kultūringas.“
Net jei ir taip, tikriausiai sutiksite, kad pažinti kaimynus yra naudingiau nei jų nepažinti. Todėl šias savo 10 minučių norėčiau paskirti Lenkijai. Juolab, kad pasitaikė išskirtinė proga.
Penktadienį Lenkija šventė parlamentarizmo 550 metų jubiliejų. Varšuvos Karalių pilyje surengtame iškilmingame minėjime dalyvavo ir Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Lenkija šiam jubiliejui skyrė didžiulį dėmesį. Galima sakyti, kad šis jubiliejus pažymėtas su karališka pompa. Be to, prieš pat šį įvykį Varšuvoje surengtas Trečiasis Vidurio ir Rytų Europos parlamentų atstovų susitikimas.
Kodėl Varšuvoje pasirinkta 1468 m. data? Ar ji nėra kiek pritempta?
Toks klausimas kyla bent kiek istoriją išmanantiems žmonėms. „Tokia kiek išgalvota data ir jubiliejus. Tradiciškai lūžis lenkų parlamentarizmo istorijoje datuojamas 1505-aisiais metais. Matyt, reikia jubiliejų“, taip pasirinkimą įvertino istorijos profesorius Rimvydas Petrauskas.
Iš tiesų 1505 m. Lenkijoje buvo priimta Radomo Seimo konstitucija, vadinamoji Nihil novi, nustačiusi, kad be Seimo sutikimo negalima priimti jokių įstatymų: „Dabar ir ateityje mes ir mūsų įpėdiniai nieko naujo negalės priimti, kas būtų negarbė ir našta Respublikai, atneštų žalos individams, siektų pakeisti bendrąją teisę ir viešąją laisvę, be bendro senatorių ir žemių pasiuntinių pritarimo."
Galima būtų kalbėti ir apie 1493 metus, kai karalius Jonas Albrechtas suteikė privilegiją šaukti visuotinį dvejų rūmų Lenkijos Seimą. Buvo pasirinkti 1468-ieji, kai lenkų riteriai turėjo galimybę padiskutuoti dėl mokesčių karui su kryžiuočiais ir nustatė seimeliuose išrinktų atstovų susitikimo vietą Petrakave. Gal tikrai todėl, kad apvalus jubiliejus išeina. Bet negali ginčytis – rinkimai ir posėdis buvo.
Karalių pilyje vykusiame minėjime Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo netrumpoje kalboje minėjo ne tik daugybę istorinių faktų, bet ir aiškino, kodėl mažuma turėtų netrukdyti daugumai.
Prieš pat jubiliejų į Varšuvą buvo pakviesta nemažai užsienio žurnalistų.
Žurnalistus asmeniškai priėmė Senato maršalka Stanislawas Karczewskis bei Seimo vicemaršalkos – Beata Mazurek ir Ryszardas Terleckis, taip pat užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis.
Visi – valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ nariai. Su opozicija susitikimų nebuvo. Visi Seimo pareigūnai noriai kalbėjo apie bendrus Vidurio Europos projektus – „Via Carpatia“, „Rail Baltica“ ar elektros jungtis.
Į mano klausimą, kodėl Lietuvos santykiai su Lenkija ima gerėti tik tada, kai ima blogėti Lenkijos santykiai su Vakarų Europa, ir kaip padaryti, kad ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir, tarkim, Lenkijos – Vokietijos santykiai būtų geri, užsienio reikalų viceministras Szynkowskis atsakė labai mielai, bet aptakiai. „Mūsų demokratijos ir teisės tradicijos yra kiek kitokios nei Vakarų Europoje, o vienybė eina per skirtybes“, toks yra Lenkijis šūkis“, sakė Szymonas Szynkowskis.
Šią frazę Varšuvoje per keturias dienas teko girdėti ne kartą. Ypač neišdildomą įspūdis įvairių šalių žurnalistams paliko Seimo vicemaršalkos Ryszardo Terleckio atsakymas į Čekijos radijo žurnalisto klausimą apie visuomeninės televizijos perėmimą. Apibendrintai galima būtų pasakyti, kad buvusio Krokuvos universiteto istorijos profesoriaus samprotavimai apie spaudos ir žodžio laisves pralenkia mūsų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pasisakymus apie žiniasklaidą.
Pavyzdžiui, Terleckis, be to, kad tvirtino, jog iki visuomeninės televizijos perėmimo, beveik visa žiniasklaida buvo už dabartinę opoziciją, jis sakė, kad blogai yra tai, jog nemaža dalis Lenkijos žiniasklaidos priklauso Vokietijos ir Prancūzijos spaudos koncernams.
Didžiausios opozicijos partijos – Piliečių platforma ir „Novočesna“ – parlamentarizmo minėjimą boikotavo.
Šalia Karalių pilies per visą minėjimo laiką vyko Demokratijos gynimo komiteto surengta demonstracija. Didžiausias plakatas joje skelbė, kad „išdavikas yra tas, kuris laužo aukščiausią teisę“. Viena ponia, priėjusi prie plakatą laikančių vyrų, sakė, kad jai, kaip lenkei, gėda dėl jų, čia stovinčių. Mitingo dalyviai nušvilpdavo į minėjimą einančius valdančiosios partijos atstovus.
Lenkijos opozicija tvirtina, kad Jaroslawo Kaczynskio partija yra atsakinga už demokratijos griovimą Lenkijoje, o teismų reforma pažeidė Konstituciją. „Ne laikas švęsti parlamentarizmo jubiliejų, kai Seime laužomos demokratijos taisyklės“, išvakarėse piktinosi Piliečių platformos lyderis Gregorzas Schetyna. Kitos liberalų partijos „Nowoczesna“ atstovas Andrzejus Szlapkazas priminė, kad Seimo pirmininkas Marekas Kuchczinskis Seimą pavertė fasadiniu, nes opozicijos atstovams neleidžiama net pateikti klausimų.
Opozicija surengė alternatyvų jubiliejaus minėjimą, į kurį pakvietė visus buvusius parlamentarus. Pasisakymams čia ironiškai skirta tik po 60 sekundžių – tiek, kiek dabar leidžiama Lenkijos Seime.
Savo ruožtu Senato maršalka Karczewskis pabrėžė, kad „visi lenkų politikai privalėtų didžiuotis šiuo įvykiu ir parodyti jam pagarbą“. O Prezidentas Duda kalbėjo, kad rinkimus laimėjusiai partijai negalima drausti įgyvendinti savo programą ir trukdyti vykdyti savo pažadus, o opozicijos priešinimasis laužo demokratijos principus.
Jau vien šie pavyzdžiai rodo, kokia Lenkija yra politiškai susikaldžiusi. Kur kas labiau nei Lietuva, nors tuo lietuviams gal ir sunku būtų patikėti.
Nepaisant to, kad Lenkija politiškai yra susiskaldžiusi, ekonominis žmonių gyvenimas yra geresnis nei Lietuvoje.
Alus geriausiuose Varšuvos restoranuose yra pigesnis nei vidutiniuose Vilniaus restoranuose. Taip pat ir vynas, ir patiekalai. O jei kalbėsime apie vidutinio lygio restoranus, tai bokalas alaus Lenkijoje kainuoja tik 1,66 euro.
Tuo pat metu atlyginimai – tiek minimalus, tiek vidutinis – Lenkijoje yra kur kas didesni. Vidutinis atlyginimas Lenkijoje viršija 4 600 zlotų, o tai beveik 1 100 eurų. Lietuvoje algų vidurkis nesiekia ir 900 eurų. Minimali alga Lenkijoje taip pat yra apie 73 eurais didesnė nei mūsų šalyje.
Numbeo.com, kuris skaičiuoja gyvenimo kainą skirtingose šalyse, analizė teigia, kad lenkų pragyvenimo kaina yra 15 proc. mažesnė už lietuvių.
Tai, kad Lenkijos kapitalizmas yra geresnis už Lietuvos, rodo ir apčiuopiamai geriau nei Vilniuje tvarkomos Varšuvos gatvės ir kitos viešosios erdvės.
Bet nepatenkintų ekonomine padėtimi daugėja. Šeštadienį į gatves išėjo ūkininkai, nepatenkinti supirkimo kainomis. Pavyzdžiui, aviečių supirkimo kaina nesiekia nė 2 zlotų, o už vyšnių kilogramą ūkininkas gauna mažiau zloto, taigi apie 20 centų. Kaip rašo „Gazeta Wyborcza“, šiandien protestuoti turėtų policininkai ir kiti statutiniai pareigūnai, o rugpjūtį protestai turėtų apimti visą Lenkiją.
Bet, nepaisant Lenkijos valdančiosios partijos plano paimti į savo rankas teismus ir visuomeninį transliuotoją, tokių brutalių kasdienio gyvenimo draudimų, kaip valstiečių valdomoje Lietuvoje, Lenkijoje piliečiams nėra.
Pavyzdžiui, lenkai be baimės būti nubausti poryt spaudoje ir televizijoje gali paminėti šv. Arnoldo – aludarių globėjo dieną, kuri yra ir Tarptautinė aludarių diena. Pas mus apie šv. Arnoldą kaip aludarių globėją geriau neužsiminti. Kaip, beje, ir apie šv. Matą, šv. Augustiną iš Hipo, šv. Luką gydytoją, šv. Armandą ir šv. Nikolasą, kurie taip pat laikomi aludarių globėjais, mat prieš tapdami šventaisiais visi jie buvo smuklininkai.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės