Tyrimai rodo, kad Lietuvoje kas ketvirtas vaikas vis dar patiria patyčias, o kas trečias – žemą emocinę gerovę. Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Kas penktas vaikas susiduria su neigiamais reiškiniais bendraujant su tėvais arba prastai sutaria su bendraamžiais, o kas ketvirtas neturi draugų ar pažįstamų su kuriais galėtų leisti laisvalaikį.
2020-uosius Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva paskelbus Vaikų emocinės gerovės metais, įvairios šalies institucijos ir organizacijos įgyvendins per 200 veiklų, kuriomis siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, bet ir įgyvendinti konkrečias į sisteminius pokyčius orientuotas priemones, stiprinant vaikų emocinę sveikatą.
Apie tai, kokių realių pokyčių galime tikėtis, pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėju Ignu Rubiku, Švietimo, mokslo ir sporto Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokiene ir gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatre, VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vedėja, profesore Sigita Lesinskiene.
Komentarai
Bendravimo taisyklės