Apklausos rodo, kad lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir savo valdžią vertina skeptiškiau, nei, pavyzdžiui, ES. Nepatenkintų ir visiškai nepatenkintų demokratija gyventojų dalis smuko 9 procentiniais punktais iki 31 proc. Demokratijos veikimu Lietuvoje dažniau patenkinti aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai.
Be to, pasak tyrimo autorių, demokratijos, kaip tinkamiausio valdymo būdo, kvestionavimas, siejamas ir su tam tikru tvirtos rankos ilgesiu. Šis rodiklis kinta nežymiai – „stipraus lyderio, kuris, siekdamas tikslų, apeitų taisykles“ poreikis, palyginti su 2018 m., išliko nepakitęs (31–32 proc.), o nepritariančių stipriam lyderiui respondentų skaičius taip pat keitėsi nežymiai (nuo 36 iki 41 proc.).
Tiesa, palaikančiųjų stipraus lyderio idėją tyrimo metu yra mažiau, nei, pavyzdžiui, 2005 m. Tuo metu atliktas panašus tyrimas rodė, kad stipraus lyderio, nevaržomo parlamento ar rinkimų, egzistavimui pritartų apie 46 proc. respondentų.
Laidoje diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė, Seimo narys Povilas Urbšys ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Komentarai
Bendravimo taisyklės