Ar blogiau būti perfekcionistu, ar daryti darbus „atbulais nagais“ bei nekokybiškai žiūrėti į laisvalaikį? Dėl kokių priežasčių vieni žmonės tampa perfekcionistais, o kiti visai nesiekia kokybės? Kodėl dauguma perfekcionistų nelaimingi? Ar įmanoma laisvai pasirinkti kokybės laipsnį?
Kaip atsikratyti kokybės siekimo, jei supranti, kad tai trukdo? O kaip padidinti kokybės laipsnį jei to trūksta?
Komentarai
Bendravimo taisyklės