Ar susimąstymas apie gyvenimo prasmę nėra rimtos depresijos ženklas? Kokio amžiaus žmonės mąsto tokiomis temomis? Ar gyvenimo skonis, geri santykiai ir tobulėjimas jau savaime nėra prasmė? Ar prasmę iš viso galima sąmoningai sukurti? Ir ką daryti, kai jauti, kad tikrai prasmės labai labai trūksta?
Komentarai
Bendravimo taisyklės