Okupantai naktį susprogdino Ukrainoje esančią Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, kuri yra prie Dnipro aukščiau Chersono. Užtvanka visiškai pažeista, užtvindytos kelios gyvenvietės, pradėta pavojinguose taškuose gyvenančių žmonių evakuacija. Tiesa, ukrainiečių evakuacijos metu – rusai apšaudo miestus, apsunkindami žmonių pasitraukimą iš ekologinės katastrofos zonos. „Krymas liks be vandens, o Zaporižės atominės elektrinės reaktoriams reikalingo vandens lygis nukris. Padariniai šios sukeltos technogeninės, ekologinės katastrofos gali būti labai dideli", – teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras. Pasekmės kol kas nėra aiškios, tačiau dalis apžvalgininkų teigia, kad tai gali būti didžiausia amžiaus katastrofa. Iš Krymo bėga ir patys rusai. Ar galime tikėtis pasaulio atsako? Ar okupantai patys suvokė tokio teroristinio akto padarinių mastą? Kokia tai karinė taktika? Kalbame su Lietuvos karo akademijos profesoriumi Giedriumi Česnaku.
Antroji laidos dalis. Seimas po svarstymo pritarė siūlymui drausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį ir kompensacijas verslui. Siūlymu nepatenkinti verslininkai rengė piketą prie Seimo. Įstatymo projekte numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla. Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur. Ar tokį Seimo sprendimą gyvūnų teises ginančios organizacijos mato kaip geriausią sprendimą? O kodėl kailinių žvėrelių verslu besiverčiančių netenkina toks kompromisas? Diskutuojame su organizacijos „Tušti narvai" vadove Gabriele Vaitkevičiūte ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininku Česlovu Tallat-Kelpša.
Komentarai
Bendravimo taisyklės