Po ilgų diskusijų, nuogąstavimų dėl vėlavimų, valdžia sutarė dėl gynybos finansavimo didinimo. Parlamentas dėl to padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus, ir priėmė vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą. Seimas taip pat nustatė, kad savivalda iš jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies prie civilinės saugos projektų prisidėtų kasmet po 25 mln. eurų. Į Gynybos fondą įeis ir anksčiau priimtas sprendimas dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo dar metams.
Gynybos fondas bus skirtas kaupti lėšoms, kuriomis būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai. Jį įteisinantis įstatymas priimtas 107 parlamentarams balsavus už, dviem balsavus prieš ir 18 politikų susilaikius. Ar tai rodo, kad nepaisant artėjančių rinkimų, susitarti valstybei svarbiais klausimais įmanoma? Kuri politinė jėga po šio susitarimo išlošia daugiausiai? Koks sprendimų efektas bus gyventojams? Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga ir Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas Algirdas Bartkus.
Antra dalis. Pavežiojęs Šiaurės Korėjos diktatorių limuzinu, pasirašęs su juo susitarimą dėl savitarpio pagalbos trečiosios šalies užpuolimo atveju, Vladimiras Putinas iš Pchenjano atvyko į Vietnamą. JAV Karo tyrimų institutas (ISW) skelbia, kad V. Putinas bando sukurti alternatyvą NATO, suburiant istoriškai su Sovietų Sąjunga susijusių valstybių koaliciją. Kiek tai rimta, o kiek – desperatiška, tokios V. Putino kelionės ir susitarimai? Komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Azijos centro vadovas dr. Arvydas Kumpis.
Komentarai
Bendravimo taisyklės