Kodėl po „AstraZeneca“ skiepo geriau negerti kraują skystinančių vaistų
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pristatė naujausią informaciją apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Per kiek daugiau nei tris vakcinavimo mėnesius Lietuvoje apie jas registruota daugiau nei 1,7 tūkst. pranešimų.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė papasakojo, kiek pranešimų gauta susijusių su kraujo krešuliais ir kodėl jie nesiejami su konkrečia vakcina. Taip pat pabrėžė, kaip pavojinga yra savavališkai gerti kraują skystinančius vaistus – to kai kurie gyventojai griebiasi „profilaktiškai“, pasiskiepiję „AstraZeneca“ vakcina.
Europos vaistų agentūra vakar pranešė, kad „neįprasti kraujo krešuliai su trombocitų kiekio sumažėjimu turėtų būti įvardyti kaip labai retas šalutinis poveikis“, ir pažymėjo, jog „AstraZeneca“ skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija pareiškė, kad ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų yra galimas, bet nepatvirtintas.
Naujausią su „AstraZeneca“ susijusią informaciją Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ komentavo Vilniaus universiteto Santaros klinikų neurologas Dalius Jatužis.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės