Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kaip susigrąžinti ES vienybę?

2024-05-04, Šeštadienis 07:07

Jonė Sąlygaitė

Prieš kurį laiką Lenkija, nuolat Vengrija, o dabar ir Slovakija Europos Sąjungoje (ES) mėgsta rinktis konfrontacijos kelią. Pandemija, karai ir krizės suponuoja, kad Europos Parlamente (EP) rasis daugiau radikalių pažiūrų politikų, o tai dar labiau skaldys Bendriją. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikų mokslų instituto direktorės Margaritos Šešelgytės, gynybos, saugumo, mokesčių srityse vyrauja vienbalsiškumo reikalavimas, kuris neretai prisideda prie aižėjančios Bendrijos. „Tai sukuria tokias sąlygas, kuriose valstybės, norinčios išgauti sau daugiau naudos, gali klausimus vetuoti ir užblokuoti visą sprendimų priėmimo procesą. Jei tai yra itin svarbus klausimas, kitos valstybės gali nusileisti tai šaliai kitose srityse. Nenorėdamos gadinti reputacijos ir santykių su kitomis valstybėmis, šalys retai priešinasi, tai yra itin išimtiniai atvejai. Visgi, tokie žaidėjai, kaip Vengrija ir jos vadovas Viktoras Orbanas nevengia tuo naudotis ir naudotis dažnai. Galimybės apriboti destruktyvius žaidimus Bendrijoje yra ribotos, bet jų yra. Pagal ES sutartį yra galimybė apriboti veiksmus, jei tai prieštarauja ES vertybėms. Tuomet ES gali priimti sprendimą be tokios šalies arba netgi tą šalį kaip nors nubausti, pvz., pritaikant ekonomines sankcijas. ES vengia tai daryti, nes bendrai tai yra sąjunga, jei vieną narę eliminuoji, ji tampa nebedemokratiška. Tačiau jei veto idėjų daugės, jie paralyžiuos sprendimų priėmimo procesą, bus imamasi griežčiausių veiksmų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar Europos Sąjunga tai gali?“ sakė M. Šešelgytė.

Pasak buvusio eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, Bendrijos aižėjimą gali iššaukti ne tik vienbalsiškumas, bet kvalifikuotos daugumos mechanizmas. „Europos Taryboje yra nutarta, kad šalys narės balsuoja užsidariusios, dauguma žmonių net nežino, kaip jų šalių ministrai balsavo, tik po priimto sprendimo tai paskelbiama, kad toks yra Tarybos sprendimas. Tai leidžia labai dangstytis šalių narių ministrams ir vyriausybėms. Dėl tokių sprendimų, kai nepadaromi namų darbai, pradedamos kurti blokavimo koalicijos, kad tas klausimas būtų išimtas iš darbotvarkės. Taigi, ne tik vienbalsiškumas, bet ir kvalifikuotos balsų daugumos mechanizmas leidžia atidėti, blokuoti, nukelti ilgam laikui procesą, daug kartų yra taip buvę. Lisabonos sutartyje yra numatyti mechanizmai, bet galima pasakyti nuoširdžiai, kad 2002-2003 metais, kai Europos konventas kūrė naują sutartį Konstitucijai Europai, o vėliau iš jos neratifikavimo gimė Lisabonos sutartis, niekas negalvojo, kad atsiras situacija, kai kelios šalys piktybiškai pasinaudos blokavimu tuose klausimuose, kurie patys svarbiausi. Žinoma, pats svarbiausias klausimas būna daugiametė finansinė perspektyva ir biudžetiniai reikalai, tai paliečia visas šalis. Antras klausimas yra užsienio politika, saugumas, gynyba, nekalbu, dar ir apie migraciją, kas irgi labai labai svarbu“, – kalbėjo V. Andriukaitis.

Anot pašnekovo, jau kurį laiką svarstoma, ką daryti su tais, kurie nenori spręsti bendrų reikalų, bet pradeda galvoti egoistiškai, mąstyti apie savas naudas, o ne Bendrijos naudas. „Galbūt reikia suderinti biudžeto finansavimo mechanizmus su tam tikromis biudžetinėmis sankcijomis, bet norint apie tai kalbėti reikia atsiremti į Lisabonos sutarties pakeitimus. 27 valstybėse vyrauja labai prieštaringos nuotaikos, taigi, kalbos apie tai, kad reikėtų stiprinti ES priėmimo mechanizmus sustiprinant sutartinius punktus buvo nuimtos nuo darbotvarkės, nepaisant to, kad praeitais metais EP pasisakė ir balsavo lapkričio mėnesį už tokios perspektyvos galimybę, kad reikia diskutuoti apie Europos kryžkelius ir ką daryti, kad europiečiai patikėtų, kad sprendimai ateina daug greičiau, kad neatsiranda egoistinio blokavimo. Dabar yra rinkimų metas, yra labai daug ir pačių įvairiausių nuotaikų, dėl to šie klausimai išimti iš darbotvarkių. Ir Europos Vadovų Taryba, ir Europos Tarybos stengiasi nereaguoti į Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kurią iš esmės tyliai palaiko ir Europos Komisija. O Tarybose dabar visi bijo, kiek ir ką išrinks žmones. Skirtingose šalyse vyrauja labai skirtingos nuotaikos. Daug retorikos, ir kad reikia silpninti Sąjungą, taigi gali būti labai sudėtingas kitas Europos Parlamentas“, – nurodė buvęs eurokomisaras, akcentuodamas, kad dalyje šalių vyrauja egoistinis mąstymas, nekreipiantis dėmesio į kaimyninių šalių rūpesčius.

Ilgą laiką kalbėjusi apie bendrystę, atrodytų, ES vis dažniau pradeda kalbėti apie skirtybes. Visgi, pasak M. Šešelgytės, tų didelių skirtumų buvo visada, Šiaurės prieš Pietų šalis, Senoji Europa prieš Naująją Europą, interesai ir grėsmių vertinimai visuomet labai skyrėsi. „Galbūt dabar ES ambicijos yra didesnės, tikimąsi gilinti integraciją tam tikrose šalyse ir tai iššaukia skirtingus požiūrius. Labai sudėtinga ir aplinka, kurioje gyvename. Ne tik karas Ukrainoje, bet ir Artimieji Rytai, ir Kinijos klausimas. Tai irgi nėra klausimai dėl kurių ES valstybės turi vieningą nuomonę, ypač jų visuomenės. Vyksta problemos poliarizacija visose demokratijose, daugiau ar mažiau. Poliarizacija vyksta dėl įvairių priežasčių, bet didelis triggeris yra socialiniai tinklai, kurie dar labiau pripila žibalo į ugnį ir skatina skirtingus burbulus ir jų formavimąsi. Per visus susidėjusius dėliones gabaliukus ir dar pridėjus migraciją, matome vaizdą, kad valstybėse iškyla populistiniai radikalūs judėjimai, kurie gal neturi vienokios ar kitokios nuomonės apie ES, bet eina priešinga linkme ir bando kalbėti priešingai, negu yra nusistovėjęs elito, sprendimo priėmėjų naratyvas, o kai kurie yra paskatinami galbūt ir išorės jėgų, kurios yra suinteresuotos, kad ES silpnėtų“, – akcentavo M. Šešelgytė.

Nors, pasak jos, pavojus gali išryškėti per Europos Parlamento rinkimus, ekspertės vertinimu, svarbu suprasti, kad Parlamento rūmai nėra pati svarbiausia ES sudedamoji dalis. „Pagrindinė institucija yra Taryba, kurioje vadovauja valstybių narių atstovai, jei čia nematysime radikalaus pokyčio, tai atskies bet kokią kitą radikalų koncentraciją kitose institucijose. Yra ir Komisija, kurioje dirba Europos biurokratai, kurie dalyvauja ekspertizėse, teikiant sprendimus. Pagaliau ir pats Europos Parlamentas. Nors ir galime matyti išaugusį populistinių jėgų kiekį, bet juk nevisose valstybėse yra taip ryškiai stebimos tokios tendencijos, ne visose valstybėse bus išrinkti radikalai“, – nurodė politologė.

Iki šiol Bendrijos susiskaldymų kontekste, kaip viena dramatiškiausių išdavų minima Jungtinės Karalystės istorija. Nigelo Farage ir Brexito pavyzdys, anot V. Andriukaičio, buvo didžiulė krizė. Pasak politiko, dėl šios priežasties ir dabar yra labai svarbu kalbėti su žmonėmis, pripažinti, kad Bendrijoje iššūkių ir kryžkelių yra daug, tai būtina spręsti. „Europos piliečių forumas dėl ES ateities pasisakė už būtinybę Lisabonos sutarties peržiūros ir pakeitimų, kurie padarytų socialinės Europos akcentą, žmonėms būtinų socialinės apsaugos standartų padidinimą. Daugelis žmonių jaučia ką tik buvusią kainų, finansinę krizę, liūdnas jos pasekmes. Socialinė dimensija yra itin svarbi. Jos nebuvimas skatina balsuoti žmones už tą britišką šūkį „Atsiimkime galias atgal!“. Britanijoje tai, deja, suveikė priešinga kryptimi, tai buvo didžiulė, skaudi pamoka“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar Europos Sąjunga tai gali?“ pabrėžė buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/