Prasisukę pro universitetus permainų vėjai leidžiasi ir ant profesinių mokyklų
Lietuvos aukštasis mokslas šiuo metu išgyvena didelius virsmus, o štai profesinių mokyklų sektoriuje palyginti ramu. Bet toji ramybė gana sąlygiška, mat pokyčių numatoma ir šioje srityje – pasirodo, ir profesinių mokyklų ilgainiui mažės. Dabar šalyje savo paslaugas siūlo 72 profesinio mokymo centrai ir mokyklos, o 2021 m., planuojama, jų bus likę 60. Vienos jų jungsis, kitos taps kitų profesinio rengimo centrų padaliniais, o trečios turės kooperuotis su gimnazijomis.
Šis stambinimas iš principo nėra ydingas reiškinys, jei jungiant galvojama apie mokinius ir darbdavius. Tarkime, sujungus Kauno mechanikos mokyklą ir Kauno statybininkų rengimo centrą, susikūrė Kauno technikos profesinio mokymo centras. Ir tai tikrai pasiteisino: administracijos darbuotojų sumažėjo, o mokinių centras turi tikrai daug – 1500. Svarbu ir tai, kad abiejų buvusių profesinių mokiniai dabar gali naudotis pačia moderniausia įranga, nes čia veikia net du itin pažangūs sektoriniai praktinio mokymo centrai.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjo Mečislavo Griškevičiaus, ir jungiant kitas profesines mokyklas pirmiausia bus galvojama apie kokybę ir kaip pagerinti sąlygas mokiniams, o kartu ir kaip racionaliau išnaudoti profesinių mokyklų turimą nekilnojamąjį turtą. Esą bus stengiamasi ir kad regionų vaikams nesumažėtų profesinių mokyklų prieinamumas, tai yra kad profesinė mokykla ar jos filialas kiekvienam nuo namų būtų ne toliau nei 30–50 kilometrų. Taip pat bus siekiama, kad profesinės mokyklos rengtų specialistus, kurių labiausiai stinga Lietuvos ūkiui ir darbdaviams, o ne tai, ką pačios labiausiai mėgsta rengti.
Bet kol kas šį uždavinį įgyvendinti sekasi sunkiai. Kaip viskas vyksta realybėje, geriausiai iliustruoja du skaičiai. Net 15 proc. Lietuvos profesinių mokyklų mokinių šiuo metu mokosi su grožiu susijusių profesijų, bet jų reikia gerokai mažiau. O štai su pramone susijusių profesijų mokosi tik 7–8 proc. profesinių mokyklų mokinių. “Kai grožio industrijai rengiama dvigubai daugiau specialistų nei visai pramonei, tai, švelniai tariant, kelia labai daug abejonių. Juk pramonėje dirba net 21 proc. visų Lietuvos darbuotojų. Be to, profesinės mokyklos šiandien rangia ir tokių profesijų atstovus, kurių tikrai neturėtų rengti: visokiausius smulkiojo verslo administratorius, verslo organizatorius ar bankinių operacijų tvarkytojus. Tai visai ne profesinių mokyklų misija“, – stebisi Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis.
Tačiau profesinio mokymo centrų vadovai turi savo argumentų: esą jie tikrai norėtų rengti daugiau reikalingų profesijų atstovų (ypač inžinerinio profilio), tačiau tam reikalinga brangi įranga ir nepigūs mokytojai, o lėšų skirti niekas nenori (nei ministerija, nei darbdaviai). Pačios mokyklos savo jėgomis atnaujinti mokymo programą ar apskritai pasiūlyti naujų gali tik po vieną kitą per metus.
Bet kokiu atveju tiek šiemet, tiek kitai metais organizuojant priėmimą į profesines mokyklas bus labiau atsižvelgiama ir į darbdavių lūkesčius, ir į Darbo biržos sudaromus Įsidarbinimo galimybių barometrus. Kartu profesinėse mokyklose mažės besidubliuojančių mokymo programų, ypač tose įstaigose, kurios yra viename mieste ar viename regione. Kitaip tariant, Kaune nebus taip, kad vienoje profesinėje mokykloje rengiama 15 stalių, o kitoje – 10. Bus taip, kad vienoje bus rengiami 25 staliai.
Mažinti ketinama ir tikrai didžiulius skirtumus tarp profesinių mokyklų, nes šiandien bendro profesinių mokyklų ar jų parengtų specialistų kokybės standarto nėra, paprasčiau tariant, kiek daugiau nei pusė profesinių mokyklų Lietuvoje yra tikrai pažangios ir modernios, nes jau gavo nemažai paramos lėšų iš Europos Sąjungos fondų, bet yra ir visai atsilikusių. Būtent jos ES lėšų savo kabinetams, laboratorijoms ir įrangai atnaujinti turėtų sulaukti iki 2020 metų. Tam ketinama skirti per 69 mln. eurų. Dar maždaug tiek pat milijonų numatoma ir žmogiškiesiems ištekliams gerinti, nes mokytojų kvalifikacija ir jos kėlimas šiandien yra bene silpniausia profesinių mokyklų vieta. Tad iš minėtų ES lėšų pažangiose įmonėse jau šiemet bus apmokyti keli šimtai profesijos mokytojų.
Kita bėda ar yda yra ta, kad Lietuvoje vis dar gana mažas nuošimtis jaunuolių renkasi profesines mokyklas. Taip, kasmet jų stoja vis daugiau, ir stojančiųjų dalis nuo visų jaunuolių auga, bet šie skaičiai dar labai toli nuo skaičių Vakarų Europos šalyse. „Aišku tai, kad žmonės būna dviejų kategorijų: mąstymo, arba mokslo (jų yra 25–30 proc.), ir rankų žmonės (jų yra apie 70 proc.). Taigi mąstymo žmonės turėtų stoti į universitetus, o rankų žmonės – į kolegijas ir profesines mokyklas. Vokietijoje, beje, taip ir yra. O pas mus pernelyg daug vadinamųjų rankų žmonių stoja į universitetus, o dėl to ir jiems patiems sunku, ir dėstytojams nelengva, ir darbdaviams pikta, ir šalyje atsiranda didžiuliai išsikraipymai.
Galbūt ir daugiau jaunuolių rinktųsi profesinę mokyklą, bet juos stabdo gimnazijos. Lietuvoje vis mažėjant mokinių skaičiui, konkurencija tarp profesinių mokyklų ir gimnazijų darosi nebenormali. Ir šioje kovoje dažniausiai pralaimi būtent profesinės, beje, pralaimi ir jaunuoliai.
Komentarą parengė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės