Kuo labiau tėvai domisi savo atžalomis, tuo aukštesni jų mokymosi pasiekimai
Lietuvos mokinių akademiniai pasiekimai vis prastėja. Tėvai nesupranta, kaip taip gali būti, juk šios kartos vaikai galimybes turi nepalyginamai geresnes nei vaikystėje ar jaunystėje turėjo jų tėvai ar seneliai.
Pasirodo, didelės reikšmės vaikų akademiniams pasiekimams turi santykiai, ypač šeimose, taip pat ir požiūris į vaikus.
Paprasčiau tariant, kai tėvai ne barasi, o su vaikais kalbasi, šie geriau mokosi.
Bet didžiausia bėda yra ta, kad šiais laikais dažnas vaikas, mokykloje patiriantis stresą, spaudimą, išgyvenantis patyčias, turintis kitų problemų ar negalavimų, neranda saugumo net ir savo tėvų namuose.
Štai kaip rodo Klaipėdos universiteto mokslininkių Neringos Strazdienės ir Astros Vaškienės atliktas 13–18 m. amžiaus vaikų ir paauglių nuomonių tyrimas, atvirai 2–3 kartus per savaitę su savo tėvais kalbasi tik apie trečdalis vaikų; kasdien tėvams pasiguosti ir paatvirauti gali tik 28,7 proc. berniukų ir 38,8 proc. mergaičių.
O štai 3,3 proc. berniukų ir 4,1 proc. mergaičių per keliolika savo gyvenimo metų niekada su tėvais atvirai nesikalbėjo.
Įdomu tai, kad retoje šeimoje tėvai su vaikais bendrauja tada, kai laisvo laiko turi daugiausia, tai yra šeštadienį ir sekmadienį. Dažniausiai bendraujama darbo dienų vakarais, bet tas jų bendravimas, tai yra tėvų domėjimasis vaiko diena, poreikiais, viltimis, tetrunka nuo 15 iki 30 minučių.
Tiesa, tose šeimose, kurios vaikams randa laiko savaitgaliais, kalbamasi ilgiau – nuo 15 min. iki 1 val. Beje, pokalbiams su mergaitėmis tėvai skiria daugiau laiko nei su berniukais.
Berniukų tėvai dažniausiai teiraujasi: „Kaip sekasi mokykloje?“; o štai mergaitėms dažniau užduodami klausimai: „Ar viskas gerai?“, „Ką veiksi laisvalaikiu?“
Tyrėjos N. Strazdienė ir A. Vaškienė pažymi nustačiusios statistiškai reikšmingą tiesioginį ryšį tarp vaikų sėkmės mokykloje ir vaiko savo sveikatos vertinimo bei tėvų domėjimosi, kaip atžalai sekasi mokykloje. Pasirodo, kuo dažniau darbo dienomis arba savaitgaliais tėvai domisi savo vaikų mokymosi pasiekimais ir veikla mokykloje arba kuo dažniau darbo dienomis bei savaitgaliais tėvai su vaikais susirenka prie bendro pietų stalo, tuo aukštesni atžalų mokymosi pasiekimai.
Taigi sveikata ir mokymosi rezultatai – tarpusavyje glaudžiai susiję rodikliai.
Tiesa, bent jau Lietuvoje dažnai vaikų bendravimas su tėvais yra ne bendravimas – kai domimasi vaiko poreikiais, kai jis padrąsinamas ar palaikomas, – o tiesiog santykių aiškinamasis. Pasirodo, kasdien su tėvais pykstasi apie 3 proc. mergaičių ir berniukų; dažnai pykstasi 11,3 proc. berniukų ir 13,5 proc. mergaičių; kartais su tėvais pykstasi 71,3 proc. berniukų ir 74,1 proc. mergaičių.
O niekada su gimdytojais nesipyksta tik 14 proc. berniukų ir 8,8 proc. mergaičių.
Dažniausios vaikų ir jų tėvų nesutarimų priežastys buitinės: kad vaikai namuose nesusitvarkė daiktų, atsikalbinėjo, neklausė ar priešgyniavo.
Beje, berniukai dažniau nei mergaitės su tėvais pykstasi dėl to, kad neatlieka namų darbų, neišmoksta pamokų, nenusineša į mokyklą reikalingų priemonių, blogai elgiasi mokykloje, gauna pastabų ir nesilaiko higienos ar dienos režimo.
Bet, kaip sako mokslininkės, tyrimas parodė, kad kuo daugiau tėvai konfliktuoja su vaikais, tuo prastesni yra vaikų mokymosi pasiekimai, be to, dėl konfliktų prastesnė yra ir jų atžalų sveikata.
Tyrimo metu dauguma vaikų išreiškė bendravimo su tėvais poreikį, jie teigė, kad norėtų, jog tėveliai dažniau pasidomėtų, kaip jiems sekasi, kaip jie jaučiasi, ir dažniau įsiklausytų į jų lūkesčius.
Ypač sunku vaikams, kurių tėvai išsiskyrę arba ant skyrybų slenksčio. O tokių šeimų Lietuvoje pernelyg daug. Juk mūsų šalis pasižymi didžiausiu skyrybų skaičiumi Europoje, išsiskiria net 60 proc. susituokusių porų, o Europos vidurkis – 50 proc. O iš susituokusių antrą kartą mūsų šalyje išsiskiria net du trečdaliai.
Mokyklose bendraujant su mokyklų vadovais ir mokytojais nuolat tenka girdėti, kad prasčiausiai mokyklose jaučiasi ir daugiausiai problemų kelia tie vaikai, kurių tėvai skiriasi arba jau išsiskyrė. Ir ypač kai skirtasi buvo su dideliais pykčiais, konfliktais. Tokie vaikai jaučiasi ypač nesaugūs, jie dažnai kažkam kerštauja už savo nuoskaudas, na ir mokslai jiems tikrai nerūpi.
Taigi jeigu jau tėvai niekaip nebegali būti kartu, jie turėtų elgtis bent jau neegoistiškai ir mąstyti ne vien apie save, bet ir apie savo vaikus. Žinoma, vaikams geriausia kai tėvai nesiskiria, bet jeigu jau skiriasi, tai atžaloms mažiausiai žalos padaroma kai išisikiriama taikiai, be pagiežos ir be ilgalaikių keršto planų. Tada ir vaikai į mokyklas neatsineša bjaurių, žiaurių, kartais net nesuvokiamų elgesio modelių.
Bet geriausia kai tėvai nesikivirčija tarpusavyje, atsisako egoizmo, o palaiko vaikus, tokie vaikai labiausiai atsiskleidžia ir išskleidžia savo kūrybiškumą bei talentus.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės