Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl dažnas lietuvis per atostogas pavargsta?

2017-06-26, Pirmadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Kiekvienas tikriausiai visu kūnu jaučiame, kad artėja pats atostogų įkarštis. Lietuvių atostogos turi keletą ypatumų, kuriuos čia ir norėtųsi aptarti. Visų pirma, įdomu žinoti, kur mūsų kraštiečiai dažniausiai atostogauja? Skirtingi sociologiniai tyrimai atskleidžia, kad užsienyje atostogauja mažiau nei dešimtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų, du penktadaliai atostogauja kaimuose ir kolektyviniuose soduose, maždaug ketvirtadalis - Lietuvos pajūryje, kurortuose, taip pat prie mūsų upių ir ežerų. Dar 15 proc. atostogauja tiesiog namuose, na ir likę atostogų paprasčiausiai neturi ar šiaip nenori atostogauti.

Toks tad bendras vaizdas. Tiesa, psichologai pastebi, kad daugybė lietuvių mėnesių mėnesius svajoja apie tobulas ir įspūdingas atsotogas, tačiau realybėje tuo net nekvepia ir po atostogų dažnai lietuviai į darbą grįžta nusivylę ir nepailsėję. Kodėl taip atsitinka?

Todėl, kad dauguma mūsų tautiečių nekaitalioja veiklų. Dirba po dešimt valandų prie kompiuterio, ar kitą sėdimą ar stovimą darbą, o atostogų metu tįso paplūdimiuose. Tokie žmonės yra puikūs pavyzdžiai, kaip nereikia organizuoti savo poilsio. Ir ne tik tokie. Tikrai daug žmonių Lietuvoje atostogų metu remontuoja savo butus, dirba monotoniškus darbus soduose, ar tiesiog žiūri televizorių. Juos taip pat galima priskirti prie tų, kurie atostogų metu nepailsi.

O kurie žmonės tuomet atostogų metu pailsi ir labiausiai atsipalaiduoja? Taisyklės senos kaip gyvenimas, tačiau daugybė žmonių jų nepaiso ir nesilaiko.

Ypač teigiamai žmogaus smegenis veikia vanduo ir augmenija. Bet poilsiautojas turi ilsėtis aktyviai – žvejoti, plaukioti baidarėmis ar plaustais, važinėtis dviračiu, jodinėti, išsiperti pirtyje, keliauti pėsčiomis po apylinkes. Jokiu būdu netįsoti. Nes tiesiog gulint paplūdimyje žmonių knibždėlyne nei jėgos atsistato, nei galva pailsi. Tik kūnas priauga keletą nereikalingų kilogramų. Iš tiesų kuo ilgiau žmogus gulinėja ant pievelės ar paplūdimy, tuo daugiau jis linksta į nesveiką “savianalizę”. Ima graužtis, gailėtis savęs, kurti problemų sprendimų variantus.

Kaip pastebi poilsio ir turizmo organizatoriai, labai daug lietuvių, pradėję atostogas, nežino, ko nori. Pernelyg daug jų viskuo, ką bepasiūlysi, būna nepatenkinti, viskas jiems negerai.

Dar kiti nežino ribų: jiems sunkiai gali išaiškinti, kad važinėtis vandens motociklais ar slidėmis po daugelį ežerų uždrausta, jiems sunkiai įrodysi, kad puikios atostogos gali būti ir be alkoholio, ir be trankios bei garsios muzikos.

Nuo Vakarų europiečių mes skiriamės dar ir tuo, kad gal tik du procentai Lietuvos poilsiautojų sutvarko paliekamas poilsio vietas.

Na, o kaip atostogauja patys poilsio ir turizmo organiztoriai? Jų vertinimu, jeigu šeimos biudžetas leidžia, geriausia savaitėlę atsipūsti ne Lietuvoj, kitą savaitėlę - kaimo turizmo sodyboj, dar kitą - Nidoj.

Dar sveikiau atostogas skaidyti – į dvi dalis: vieną – vasarą, kitą - žiemą. Taip ir pigiau, ir efektas didesnis.

Kartu norėtųsi aptarti ir dar vieną aspektą, - tai žmones, kurie neatostogauja. Iš tiesų pačios savaime atostogos nėra problema, bet jos gali kelti tam tikrų sunkumų žmonėms, kurie didžiausia savo gyvenimo vertybe laiko darbą. Ypač tai būdinga darbomanams. Darbomanija – paprastai yra būdas pabėgti pačiam nuo savęs. O kai ateina atostogos, darbų nebelieka, ir tada nori nenori tokiam žmogui tenka susidurti su pačiu savimi. Jam staiga atsiveria nepažintas vidinis jo pasaulis. Tai darbomanui yra baisiausia, nes jis savęs nepažįsta, savęs bijo, nuo savęs bėga. Beje, labiausiai į savo profesiją yra linkę bėgti verslininkai, gydytojai ir mokytojai.

Esama iržmonių, kurie tiesiog vengia atostogų. Tiesa, ilgainiui, pasak psichologų, ši problema nyksta. Dar prieš penkerius – dešimtį metų verslininkai buvo linkę girtis dešimt metų neatostogavę, o dabar pradeda suprasti, kad tuo anaiptol nereikia didžiuotis.

Iš tiesų, kad ir kur dirbtum, kad ir ką dirbtum, anot Hamburgo psichoterapauto Michaelio Starko, svarbiausia atostogas susiplanuoti, galima pasirašyti netgi atostogų planą. Tačiau prieš tai reikia žinoti, kas geriausiai atpalaiduoja. Pačių įvairiausių sričių vokiečių specialistai sudėliojo gana plačią pasiūlymų plejadą. Norintiems atgauti jėgas ir “išvalyti” smegenis siūloma štai kas: per atostogas kas antrą dieną po pusvalandį skirti mokymuisi žongliruoti kamuoliukais ar obuoliais (tai padeda užmiršti problemas); per atostogas rekomenduojama perskaityti nei daugiau nei mažiau kaip vieną knygą per savaitę. Labai verta gerą pusdienį skirti žvejybai arba grybavimui, o po savaitės dar pusdienį – darbui sode arba vaistažoliavimui. Per atostogas esą derėtų išmokti teisingai kvėpuoti ir kasdien bent dešimt minučių skirti kvėpavimo pratimams.

Jei jūsų darbas – nuolatinis bendravimas su žmonėmis, jums tiesiog būtina bent tris dienas praleisti vienuolyne, arba kalnuose.

Jei kitaip neapkraunate kūno, kasdien reikėtų nueiti bent 5 kilometrus.

Priklausomai nuo galimybių ir piniginės storio, bent penktą dalį atostogų prasminga praleisti prie vandens (maudymąsis, irstymąsis valtele, plaukimas baidare, čiuožimas ant vandens slidžių ar banglente).

Komentarą parengė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai