Per senąsias knygas ir žemėlapius, tarsi laiko mašina, turime galimybę grįžti tris ar keturis šimtus metų atgal, kai dar sausuma iš Kairo kupranugarių karavanas nugabendavo į Aziją prekes ir grįždavo atgal arba išvysti keliautojus, kuriuos netikėtai užklumpa vietiniai neatpažintų salų gyventojai žmogėdros.
Akivaizdu, kad XVI, XVII ar netgi XIX amžiuje, kai apie tolimąsias šalis buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės ir pramanų. Nors žmonės pradedant nuo biblijinių laikų pasklido po visą pasaulį, tačiau įsivaizdavimai apie tolimiausiuose taškeliuose gyvenančius, jų aplinkas menkai rėmėsi patikrintomis žiniomis. Tik su Naujojo pasaulio atradimu pradėta vis daugiau pažinti ir tie potyriai pradėti fiksuoti.
Vienos pirmųjų kelionių, aprašytų jau spausdintose knygose, buvo piligriminės kelionės į šventąją žemę.
Laidoje kalba Violeta Radvilienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja ir istorikė Milda Kvizikevičiūtė.
Laidą remia spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės