Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Viskas Lietuvoje vyskta pagal planą

2017-03-06, Pirmadienis 07:40
Rimvydas Valatka

Viskas praėjusią savaitę Lietuvoje vyko pagal planą. Tėvynės sąjunga pagal planą surengė partijos suvažiavimą. Konservatorių suvažiavime pagal planą iš partijos pirmininko pavaduotojų išlėkė aršiausi pirmininko Gabrieliaus Landsbergio oponentai.

Pagal planą konservatorių suvažiavimui kalbą pasakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Ekspremjeras Andrius Kubilius pagal planą paskelbė premjerui Skverneliui Dešimt konservatorių Dievo įsakymų. Konservatorių Dievo įsakymus čia pat pagal planą premjeras ir pamiršo.

Prieš tai Skvernelis paskelbė Lietuvai savo Planą – kaip iš visų viską atimti ir vėl teisingai padalyti? Savaime suprantama, atmetus tik kai kuriuos netinkamus valgymo ir gėrimo malonumus. Bet tai irgi buvo surašyta tiksliai pagal seną valstiečių planą.

Praėjus vos vienai dienai nuo Plano paskelbimo Skvernelis lygiai taip pat planingai išsigynė ir savo Plano. Ne tik todėl, kad premjero Planas planuotai buvo pripažintas neryžtingu, kupinu nežinojimo ir be vizijos. Tikriausiai tik todėl, kad pagal kitą Skvernelio planą tikrasis jo Planas bus paskelbtas kovo 8-osios arba kovo 13-osios proga.

Tiesa, kai kurie kruopštesni įvykių stebėtojai gali paprieštarauti, sakydami, kad ne viskas vis dėlto Lietuvoje vyksta pagal planą. Štai jau antras mėnuo kaip į vandenį kažkur prašapo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Tas pats Karbauskis, kuris iki tol pagal planą reikalavo leisti laisvai dirbti jam ir jo valdžiai šimtą dienų.

Iš tiesų, gali pasirodyti keista, kodėl žmogus, kurio partija šitaip nuožmiai  reikalavo netrukdomo 100 dienų darbo pagal planą, štai jau daugiau kaip 50 dienų tiesiog nieko nedirba – net nešaukia prioritetiniu paskelbto Kultūros komiteto posėdžių. Pats prioritetinis Seimo Kultūros komitetas visur ieško Karbauskio ir surast niekaip negali.

Taip greičiausiai gali būti tik todėl, kad mes vis dar nežinome tikrojo Karbauskio Plano. Kuris galbūt juk leidžia Karbauskiui netikėtai dingti ir lygiai taip pat netikėtai atsirasti valdžios olimpe. 

Jei kas ir įvyko iki šiol ne pagal Karbauskio planą, tai tik tai, kad jam taip neplanuotai ir taip greitai teko atsisveikinti su savo mieliausia Pavaduotoja. Kuri lygiai taip pat, kaip ir Karbauskis, irgi pradingo kaip į vandenį.

Tačiau kai viską sudedi į krūvą, vis tiek turi pripažinti, kad Lietuvoje be plano net plaukas nuo mūsų galvų jau nenukrenta. Na, jei ne plaukas, tai bent jau rūpestis futbolo stadionais, nepaisant to, kad jų statyba įstrigusi, niekur niekada neprašampa. Netgi tada, kai tų stadionų vietoje ima kilti „Marriott“ viešbutis už įspūdingus 200 mln. eurų investicijų.

Nors Vilniaus „Žalgirio“ stadiono jau nebėra, Lietuvoje atsirado žvitrioji akis – Nacionalinė žemės tarnyba ir Prokuratūra, kurios pagal planą pareikalavo nutraukti visokias ten investicijas.

Štai Nacionalinė žemės tarnyba rimtu veidu brėžia, kad ji šitaip gina viešąjį interesą – seną senutėlį stadioną. Ir prokuratūra jai pritaria. Prokurorai pas mus gina viešąjį interesą – spardyti futbolą net ten, kur ir futbolininkams seniai praėjęs noras tai daryti.

Kodėl Nacionalinė žemės tarnyba nieko nesakė apie viešąjį interesą tuo metu, kai visos televizijos visą savaitę rodė, kaip „Hanner“ bendrovė iškilmingai nusiperka stadioną ir paskelbia, kad čia stovės puikus „Marriott“ viešbutis, lieka mįslė.

Kaip lieka mįsle ir tai, kodėl Nacionalinė žemės tarnyba ir geroji prokurorė neprisistatė su antstoliais į buvusį Vilniaus „Žalgirio“ stadioną tuo metu, kai visą savaitę visos Lietuvos televizijos rodė, kaip „Hanner“ bendrovės buldozeriai garbingu tempu sparčiai griauna „Žalgirio“ stadioną.

Gal taip irgi nutiko tik todėl, kad mes nežinome tikrojo Prokuratūros ir Nacionalinės žemės tarnybos plano. O tikrasis Prokuratūros planas gali atsirasti akimirksniu.

Užteko vieno vienintelio apsimiegojusio futbolo aistruolio signalo. Žmogus pagal planą prabudo tik praėjusių metų lapkritį, o prabaudęs sugalvojo, kad jam gaila to stadiono taip, kaip mums visiems būna gaila vaikystės, pirmosios meilės ar pirmojo dviračio.

Ir prokurorė pagal prokuratūros planą nustatė, kad „Hanner“ galėtų likti stadiono nuomininke tik tuo atveju, jei nė pirštu nepaliestų senųjų stadiono statinių. Jeigu dar 99 metus tarp stadiono griuvėsių vešliai augtų balandos ir dilgėlės, Lietuvos prokuratūra niekam neturėtų jokių pretenzijų. Ji netgi jaustųsi iki galo apgynusi viešąjį visų lietuvių interesą.

Viena kitai prieštaraujančios Žemės įstatymo nuostatos pagal planą yra totaliai šizofreniškos. Todėl valstybė niekaip pagal planą negali apsispręsti, ar galima valstybiniame sklype griauti senus pastatus ir statyti naujus, ar ne.

Štai kodėl prokuratūra elgiasi kaip jai išeina tik pagal jai vienai žinomą planą – vienų investuotojų ji nepastebi, o prieš kitus Nacionalinė žemės tarnyba ir prokurorai surengia šventą viešojo intereso gynimo žygį.

Matyt, palaimintas bus tik tas prokuroras, kuris sudegins kuo daugiau ir kuo didesnių investicinių projektų ir būsimų darbo vietų.

Politikus, valdininkus ir prokurorus kurti tokius planus įkvepia tik šiomis dienomis pagaliau Vilniaus senamiestyje nugriauto sovietinio „Lietuvos“ kino teatro gynimo istorija. Seniai galėjusi būti sutvarkyta sostinės senamiesčio vieta net 10 metų buvo paversta šiukšlynu ir žiurkynu.

Žiurkynai ir dilgėlynai sostinės centre primena, kad pagal planą mes nenorime gyventi geriau negu Estijoje. Jei prokurorai negintų žiurkynų ir dilgėlynų, viskas būtų ne pagal gerą, seną biurokratijos planą.

Plano, kurio vienintelis tikslas, vienintelis interesas – sustabdyti pažangą ir investicijas visur, kur tik įmanoma. Gatvėje šalia stadiono viešojo intereso vardu tai pavyko net du kartus – čia bendromis biurokratų pastangomis nepastatytas dar vienas viešbutis.

Planą, kaip visiems žinoma, išaukštino Lenino-Stalino bolševikai Rusijoje. Lenino ir Stalino pasekėjai pagal planą bandė išvesti ypatingą žmonių rūšį, kuri būtų ne tik be nuodėmių, bet ir be žmogiškų ydų.

Kas iš to išėjo, irgi žinome. Nepaisant to, naujoji valstiečių valdžia Lietuvoje, remiama Tomaševskio partijos ir konservatorių, tęsia šaunias žmogaus be ydų kūrimo tradicijas.

Lietuva keliama į karą ne su besaikiu degtinės liuobimu, bet su vynu ir alumi ir net cukrumi, kuris daugeliui senolių gal liko paskutinis įmanomas gyvenimo malonumas.

Kaip praėjusią savaitę niūriai pastebėjo teatro režisierius Oskaras Koršunovas, „karštligiškas sveiko gyvenimo būdo siekis tampa jau nebesveikas.“ Taip, anot režisieriaus, atsiduriame keistame mitologiniame pasaulyje.

Jam ne be sarkazmo pritarė ir politologas Kęstutis Girnius. „Bet jei valstiečiai nutartų riboti aštuoniolikmečių teisę pirkti alų, tai dorumas reikalautų neversti jų tarnauti kariuomenėje, – rašė Girnius. – Jei jaunuolis pakankamai atsakingas, nes gali balsuoti, tuoktis, tarnauti kariuomenėje, jis gali gerti alų. Jei jis negeba imtis atsakingų sprendimų dėl alaus ar vyno, tikrai nevalia tokį nesubrendėlį tėvynės vardan siųsti žūti ar žudyti.“

Karbauskis, Veryga ir jų šešetukai turbūt jau abu juos įtraukė į sąrašą tų, kurie yra nupirkti „finansinių interesų grupių“.

Nes kaipgi kas nors šiaip sau, tik vadovaudamasis sveiku protu galėtų būti prieš tokį gerą žmonių veislės pagerinimo planą? Kuriam valstybė mes ribotus išteklius ir eikvos senkantį reformoms skirtą laiką.

Kaip sakoma, gali dangus griūti –vis tiek aukščiau plano gali būti tik planas. Tai, kas svarbu, vis dažniau lieka toli už valdžios ir visuomenės akiračio. Ar kam nors rūpi, kuo pakeisime ES paramos pinigus jau po trijų metų? O kaip bus, jei kils dar viena pasaulinė finansų krizė?

Štai Kinija vakar pareiškė, kad Kinijos ekonomikos augimas šįmet ir toliau lėtės. Kinijos BVP augs mažiau kaip 6,5 procento. Ir tai bus lėčiausias Kinijos BVP augimas bene nuo 1990 metų.

Žinoma, mums, svajojantiems apie 3 proc., gali pasirodyti, kad 6,5 proc. yra jėga. Tačiau 0,2 proc. Kinijos BVP augimo nuosmukis, palyginti su praėjusiais metais, mums gali būti baisiau, nei visi valstiečių planai apie tautinius kostiumus ir pagerintos veislės lietuvį.

Kinijoje baiminamasi dėl galimo nekilnojamojo turto burbulo ir blogų paskolų krizės. Dar akimirka, ir sniego lavina bus ir Lietuvoje. Kinijos ekonomikai suslogavus, Vokietijos ekonomiką ima kamuoti gripas, o Vokietijai susirgus gripu, Lietuvai gresia ekonominis plaučių uždegimas.

Tačiau ar Lietuvoje kas nors suka galvą dėl tokių dalykų? Skvernelis paskelbė savo Planą, kuris, pasirodo visai dar ne Planas, o tik šiaip sau ministrų žaidimai.

Ministrų, pasivadinusių profesionalais, protas toliau nuo minties, ką dar būtų galima atimti iš tų, kurie patys pramaitina savo šeimas ir patys moka už šildymą, kol kas netraukia.

Plano, kaip pagaminti daugiau prekių ir sukurti daugiau paslaugų, kas iš tiesų atitiktų viešąjį Lietuvos interesą, regis, nėra kam kurti.

Užuot dirbusi realų darbą biurokratija viešuoju interesu skelbia stadioną, kuriame jau gerą dešimtmetį niekas futbolo kamuolio nėra matęs. Kai pagalvoji, tai dar palyginti gerai gyvename su tokiu bendro intereso supratimu.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai