Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Valstiečių greitukas – nuo „leiskit dirbt“ iki visi klaikiai pavargę per mėnesį

2017-04-10, Pirmadienis 07:40

Rimvydas Valatka

Tenka pripažinti, kad Seimas yra pavojingiausia žmogaus psichikos sveikatai vieta Lietuvoje. Kodėl galima prieiti prie tokios išvados? Aiškėja, kad bent kiek ilgiau Seime pasėdėjęs žmogus, ima elgtis keistai, jį kamuoja nuovargis ir haliucinacijos.

„Visi yra pavargę – premjeras, Vyriausybė, Seimas. Todėl kyla labai daug bereikalingų emocijų“, – tokią diagnozę visai naujajai valdžiai, bandydamas paaiškinti, kas dedasi jo vadovaujamoje valdančiojoje partijoje, išrašė Ramūnas Karbauskis.

Visiems, kurie bent kiek atidžiau seka politinius įvykius, po tokių Karbauskio žodžių liko tik galvą kraipyti. Mat vos prieš mėnesį tas pats Karbauskis, o įkandin jo ir visi Seimo valstiečiai, kone choru skandavo „Leiskit dirbt!“. Bet vos tik pradėjo dirbti, bac ir pavargo.

Kaip galima per penkis mėnesius taip pavargti nuo valdžios, kad reikėtų ant visos Lietuvos šitaip bėdavotis, vieni valstiečiai težino. Mums lieka tik kelti versijas. Iš kurių bene artimiausia tiesai būtų tokia – visai galima daiktas, kad tiek Karbauskis, tiek iš visų kampų surankiota jo partija bus įlipusi ne į savo roges.

Tas pats Karbauskis dar pasakojo, kad visa valstiečių frakcija yra vieninga, visi vieningai remia Skvernelio Vyriausybę, o vieši svarstymai apie galimą frakcijos skilimą esanti tik nuovargio pasekmė.

Atkreipia dėmesį ne tik valstiečių nuovargis. Yra ir daugiau keistų ženklų, rodančių, kad Seimas dar ir haliucinacijas sukelia.

Antai tuo pat metu, kai Karbauskis kalbėjo apie vieningą frakciją ir vieningą jos paramą Skvernelio Vyriausybei, kitas valstietis Povilas Urbšys kalbėjo visiškai kitaip. Konservatoriai skaldo valstiečių frakciją, o Skvernelis per dažnai susitikinėja su konservatorių lyderiu Landsbergiu, priešingai nei partijos vadas Karbauskis, dėstė Povilas Urbšys.

Vieną iš jų kankina haliucinacijos, kurios taip pat gali būti pernelyg didelio nuovargio požymis. Ir nėra didelio skirtumo, kuris iš šių valstiečių protų yra labiau pavargęs ir kurį iš jų labiau kamuoja haliucinacijos. Nerimą kelia jau pats faktas, kad, dar net nepradėjusi dirbti, valdančioji dauguma jau yra protiškai ir fiziškai išsekusi.

Ar galima fiziškai ir protiškai išsekusiems žmonėms patikėti valstybės valdymą ir 9 milijardų eurų paskirstymą?

Trečiadienio vakarą, klausantis per televiziją kalbančio pavargusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, toks klausimas turėjo kilti bet kuriam sveikos nuovokos dar nepraradusiam žmogui.

Pavargusiu balsu Veryga dėstė apie tai, kokia nauda būsianti iš šariato įstatymo įvedimo, reguliuojant alaus ir vyno prekybą. Pavyzdžiui, kaip bus gerai kad Naujųjų metų vakarą Operos ir baleto teatre susirinkusi publika vietoj šampano turės gerti vandenį.

Kaip gerai bus, kad teisę vesti, rinktis universitetą, dirbti ir net mirti už tėvynę turintis aštuoniolikmetis negalės išgerti net bokalo alaus ir taurės vyno, kad sekmadienį po pietų krautuvėje nebebus galima įsigyti net butelio alaus.

Tokie svaičiojimai jau nebestebina – Veyrga ir Karbauskis savo talibaniškomis nesąmonėmis jau seniai ausis išūžė. Jie jau seniai įrodė, kad yra laisvo žmogaus pasirinkimo ir laisvo žmogaus priešai, o jų darbotvarkė skirta tik nemąstančiam, degradavusiam tipui, kurį jie galėtų valdyti.

Ketvirtadienį per radiją klausantis pavargusio sveikatos ministro nustebino kitkas. „Manau, kad Latvijos politikams, kurie galvoja apie savo visuomenę, apie tų pačių mokesčių didesnį surinkimą – jiems dabar tai yra visiškai puiki galimybė nerizikuojant padaryti tą patį“, sakė Veryga.

Įsidėmėkite – Veryga yra įsitikinęs, kad visos pasaulio šalys paseks Karbauskio ir Verygos durnyste ir taip pat įves šariato teisę. Taip išeina, kad alkoholio ministrui neužtenka savo talibaniško fanatizmo, kurį jis netrukus primes Lietuvai. Veryga, regis, net labai rimtai yra įsitikinęs, kad aplink Lietuvą taip pat vien tik fanatikai valdo.

Klausantis sveikatos apsaugos ministro, lieka tik pritarti valstiečių vadui Karbauskiui, kad visi valdžios valstiečiai jau yra pavargę – Seimas, Vyriausybė, premjeras ir ypač sveikatos apsaugos ministras Veryga.

O, vargas tau, Jeruzale. Vargas šaliai, kurią valdo pavargę ir nuo gyvenimo realijų atitolę fanatikai. Tokiais atvejais tikintis žmogus, ne fanatikas, dažniausiai atsidūsta: Jie nežino, ką darantys.

Šią Šv. Rašto išmintį klausydamiesi šalies valdžios atstovų praėjusią savaitę buvo galima prisiminti ne vieną ir ne du kartus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę aplankė Šalčininkų rajono Sakalų kaime esantį reemigranto Evaldo Masevičiaus daržovių ūkį.

Gražus ūkis, gražus ir Prezidentės vizitas, jį būtų galima tik girti, nes tokių Prezidentės išvykų į sėkmingai veikiančias lietuvių verslininkų ir ūkininkų įmones iki šiol pasigesdavome. Prezidentė savo vizitais iki šiol pagerbdavo tik atidarant užsienio kapitalo krautuves.

Tačiau įstrigo ne pats vizitas, o tai, ką Prezidentė kalbėjo iš tiesų puikiame iš Anglijos į Lietuvą sugrįžusio Evaldo Masevičiaus ūkyje. „Visada sakiau – laimė ne piniguose“, pareiškė Dalia Grybauskaitė.

Ne piniguose laimė? Ar tikrai? Prezidentė sako, jog tikrai ne piniguose.

Kai taip kartais pasako vargšas, nuo kurio veido niekada nenuslenka šypsena, ką gi, tokiu žmogumi galima tikėti. Net pavydėti, kad štai žmogus rado laimės formulę. Bet kai taip pasako valstybės, kur skurdas akis bado net ir kilometro nenuėjus nuo Prezidentūros, vadovė?

Kai taip sako politikė, kuri savo pajamų deklaracijoje nurodo turinti bemaž 300 000 laisvų eurų, dar 350 000 eurų vertybiniais popieriais ir daug kitokio turto, galėjo ir kokią nors kitą patarlę prisiminti.

Kad ir kokių gražių išimčių rastume, nepaneigsime fakto, kad, jei jau kalbame apie tokius dalykus kaip masinė lietuvių emigracija, ir be išvedžiojimų turėtų būti aišku, kad Lietuva netiki laimingo gyvenimo skurde galimybe. Todėl keistai nuskambėjo ir kiti Prezidentės žodžiai.

„Lietuvoje galima ir uždirbti daugiau, ir gyvenimo sąlygos geresnės, ir laikas sugrįžti dabar, todėl, kad tuščios vietos ilgai nebūna. Jas užims kiti“, – po susitikimo su reemigrantais išaiškino Prezidentė.

Lieka tik pakartoti: „Jie nežino, ką darantys“. Ir pereiti prie dar vienos temos, kurią užbaigiant vėl teks pasakyti tą patį.

Kovo pabaigoje Vilniaus J. Lelevelio mokyklos, kurioje vaikai mokomi gimtąja lenkų kalba, taryba kreipėsi į Lenkijos valstybės vadovus, informuodami juos apie ketinimus palikti mokyklą dabar esančioje vietoje ir atkreipdami jų dėmesį į netinkamus Tomaševskio partijos veiksmus, bandant eskaluoti šią istoriją Lenkijoje ir Lietuvoje.

Drąsus pareiškimas – bene pirmas toks po Nepriklausomybės atkūrimo, kai lenkų mokyklos bendruomenės nariai atsiribojo nuo tariamai jų interesus ginančios partijos.

Žengusi šį žingsnį, J. Lelevelio mokyklos bendruomenė deklaravo pasitikėjimą Lietuvos valstybe ir lietuviais. Šis žingsnis pademonstravo piliečių lenkų integravimosi į Lietuvos visuomenę siekį.

Tačiau kaip šį gražų ir svarbų Lelevelio mokyklos atstovų gestą sutiko Lietuvos valdžia?

Lietuvos valdžia Vilniaus mero asmenyje atsuko Lelevelio mokyklos bendruomenei nugarą.

Mat iškeldinta iš Antakalnio, J.Lelevelio mokykla paliko ten gerai išvystytą infrastruktūrą, o naujoje vietoje jai trūksta aulos ir choreografinės klasės. Nors mokyklos norai nedideli ir tikrai teisėti, Vilniaus meras R.Šimašius J. Lelevelio mokyklos atstovams paramą pažadėjo tik tuo atveju, jei prie mokyklos problemų sprendimo prisidėsianti Lenkijos vyriausybė.

Šitaip Lietuvos piliečiams kalba Lietuvos sostinės meras ir dar Liberalų sąjūdžio pirmininkas! Vargšas Vilnius, vargšė Lietuva, vargšas lietuviškas liberalizmas.

O jei dar pridėtume tai, kad beveik tuo pat metui VSD ir Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos departamento pateiktoje ataskaitoje apie Lietuvai kylančias grėsmes juodu ant balto įrašytas perspėjimas „nesuteikti „išskirtinių teisių“ Lietuvos lenkams, nes to pradėsiantys reikalauti ir rusai“, kaip atrodo tada Lietuvos valstybė?

Ksenofobinė, tautininkiška, XX a. ketvirtojo dešimtmečio mąstyme įstrigusi buferinė valstybėlė tarp Vakarų ir Rytų, ne kitaip.

Kaip karčiai pastebėjo istorikas Alvydas Nikžentaitis, Valstybės saugumo departamentas kitąkart, prieš įvardydamas tautines mažumas kaip grėsmę valstybės saugumui, gal geriau tegu pasidomi aukščiausių miesto ir valstybės pareigūnų politika mažumų klausimu. Valstybės ir sostinės vadovų keliamas pavojus valstybės saugumui tikrai egzistuoja, sako profesorius Nikžentaitis.

O kad turėtume visą „nežinančių, ką darančių ir sakančių“ vaizdą, pabaigai prisiminkime energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną. Pasirodo, energetikos ministrui kelia nerimą tai, kad pradėjus veikti atliekas deginančiai jėgainei, gerokai sumažės gamtinių dujų vartojimas.

Še tau, boba, ir devintinės. Eik skradžiai žemę, visi žeme dėl to iš džiaugsmo ritinėtųsi. Mes patys kiek dešimtmečių antai dūsavom, kaip blogai priklausyti nuo rusiškų dujų, kaip blogai tiek daug valiutos išleisti importiniam kurui.

Bet vos tik nuo tokios priklausomybės išsivadavome, mūsų energetikos ministras į ašaras dėl gautos nepriklausomybės puola.

Ką čia bepridursi – šimtą kartų teisus tas Karbauskis. Regis, ne tik Seimo valstiečiai – visi valdžios žmonės taip pavargę, kad tik haliucinacijos ir kliedesiai, daugiau jau, regis, nieko.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą