Paskambinkite į studiją

Kraunasi...

Už pasaulio reliatyvumą ir tai, kad nesušaltumėt!

01.09 Pirmadienis 07:40
Rimvydas Valatka

Žaibu pralėkė pirmoji 2017-ųjų metų savaitė. Daug diskusijų sukėlusį išgalvotų kainų Lietuvoje ir Vokietijoje palyginimą, tautiniams lengvatikiams išmestą feisbuke, taip pat labai greitai įveikė Lietuvą sukaustęs speigas. Spaudžia taip, kad net tvoros braška, sakydavo tais laikais, kai dauguma lietuvių dar gyveno kaime.

Per pačius šalčius kažkas lyg tyčia prisiminė seną naujieną, kad Lietuva jau nebesanti Rytų Europoj – kad nuo šiol pagal Jungtines Tautas ar dar kažką ten jau esame priskirti Šiaurės Europos šalims.

Labiausiai šita reanimuota nuo informacijos šalčio žinia turėjo pradžiuginti prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri prieš sėsdama į mūsų sostą labiau nei valdžios troško, kad Lietuva daugiau nebebendrautų su visokiais ubagais, kaip antai Gruzija ir Ukraina, o dalytųsi savo vargais tik su turtingomis Skandinavijos šalimis.

Skandinavijos šalys to mūsų prezidentės troškimo apsimetė neišgirdusios. Ne veltui sakoma, kad geografija yra niekas, o mentalitetas yra viskas. Nepriklausomai nuo to, kur pasodina, kam priskiria ir kaip aprengia, amžių ir istorijos prakeiksmas vis tiek išlenda kaip ta yla iš maišo.

Antai politika besidominčią tautą jau pirmomis metų dienomis pasiekė žinia, kad mylimiausia Karbauskio valstietė, politikoje tik antrą mėnesį kojas tešildanti Greta Kildišienė yra siunčiama į Niujorką – į Jungtinių Tautų ir Tarpparlamentinės Sąjungos renginį.

Voyage, voyage, kaip kažkada gražiai dainavo Mylene Farmer...

Misija atsakinga, o ir apie Seimo narių egzotiškas keliones jau seniai bebuvom girdėję. Kai kas jau svarstė, kad valstiečiai – tikrai ne tokie, kaip visi buvusieji, nebelaidys valstybės pinigėlių pažintinėms tolimoms kelionėms.

Pasirodo, niekas, kas socialdemokratiškai žmogiška, nėra svetima nei Ramūnui Karbauskiui, nei jo valstiečiams. Kai pokštaudami žurnalistai pabandė angliškai pasikalbėti su atsakingąja Seimo pasiuntine, valstietė G.Kildišienė dar iškilmingiau numetė telefoną.

Ar turėtume prieiti prie išvados, kad Lietuva vis dėlto tebėra Rytų Europos pakrašty, nes, kaip ir iki šiol, taip ir dabar mūsų Seime anglų ir kitų kalbų mokėjimas dažnai tebėra atvirkščiai proporcingas galimybei profesionaliai atstovauti valstybei?

Į keliones už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus be jokios naudos Lietuvai siunčiami ne tie, kurie gali, o tie, kurie sėdi galinčiųjų dešinėje. Voyage, voyage... Viskas šiame pasaulyje reliatyvu.

Tai, kad viskas šiame pasaulyje labai reliatyvu, pačiu žiauriausiu būdu mums priminė ir filosofas Alvydas Jokubaitis.

„Atstovaujamąją demokratiją smaugia sena problema – iš žemo piliečių skonio neįmanoma išvesti aukšto skonio“, – aiškina filosofas. Pasak A.Jokubaičio, „neįmanomas stebuklas, kad išrinktieji taptų geresni už rinkėjus. Iš žemo skonio rinkėjo gali būti išvestas tik toks pat žemas atstovas.“

Daug kas norėtų ginčytis su filosofu A.Jokubaičiu, kad iš š... vis dėlto įmanoma išspausti vašką. Tik niekam iki šiol dar tai nepavyko padaryti.

Todėl pažiūrėkime, ką dar aiškino A.Jokubaitis, kalbėdamas apie demokratijos dabartį ir ateitį. „Panašu, kad atstovavimą šiandien iškreipia naujausios informacinės technologijos. Rinkėjai nebesugeba susitelkti bendriems veiksmams, ir vietoj to vienas kitą užverčia begale žodžių ir vaizdų. O naujosios technologijos savaime neatlieka atstovaujamosios demokratijos reanimacijos.“

Kodėl taip atsitinka?

Todėl, kad atstovaujamosios demokratijos problemos yra ne techninės, bet dvasinės, sako nepalikdmas mums jokios vilties filosofas. Parlamento rinkimai yra tam tikros labai konkrečios dienos žmonių nuotaikų atspindys, ir tikrai nėra geriausių atstovų rinkimai.

Neįgyvendintas liko senas demokratų pažadas, kad išsirinksime dvasios aristokratus.  Atstovaujamoji demokratija yra taiką kurianti, bet mažai efektyvi valdymo forma, nes valdantieji iš tikrųjų neturi valdžios. Valdžia priklauso tautai, o jie yra tik tautos atstovai.

Atstovaujamoji demokratija veikia be ilgalaikės perspektyvos, daug jėgų sugaišdama atstovavimo imitacijai, o ne valdymui.

Bet kuris politinis klausimas paskandinamas nesibaigiančiose diskusijose, apeliacijose į viešąją nuomonę ir įvairių ilgai diskutuojančių komitetų steigimuose. Atstovai dėl daugybės priežasčių bijo priimti politinius sprendimus.

Regis, nieko, ko patys, ne taip grakščiai, bet vis dėlto nebūtume bent užčiuopiamai išmąstę. Ir nieko džiuginančio, nieko paguodžiančio. Tačiau šį šaltą rytą galima pasidžiaugti bent jau tuo, su kokia ramybe ir aristokratišku atlaidumu tokius neguodžiančius dalykus išsako filosofas A.Jokubaitis.

Grakšti aristokratiška forma kartais iš tiesų turi daugiau gydomųjų savybių sielai nei pačių gražiausių pozityvių tauškalų turinys.

Karbauskis ir tas Seimo rinkimų nugalėtojų partijos suvažiavime pasisakė prieš tuščią pozityvą – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas džiaugėsi, kad jam padeda pašaipos, pasipylusios ant jo paties ir partijos galvos.

Kas teisybė, tai ne melas. Tiksliau kalbant, tai tik dar vienas akivaizdus priminimas, koks mūsų pasaulis reliatyvus. Ypač jei po pergalės rinkimuose apsigyveni priešų apsuptame mieste.

Tokiu atveju niekas taip nepadeda suglausti gynėjų gretų, kaip nuolatinis priminimas, kad mus puolantis priešas įsiveržęs sunaikins viską, kas šventa.

Kiekvienas vyno ar alaus butelis, slapčia įneštas į Seimą, tampa mina po naujosios tvarkos pamatais. Pasirodo, kad tautos blaivintojų kadencijos Seimas, tarp Kalėdų ir Naujųjų ūžė tikrai ne kaip bičių avilys, o kaip pati linksmiausia miesto užeiga.

Kaip sunku rauti įpročius net iš pačių rovėjų ir ravėtojų galvų. Nepaisant to, kad alkoholis Seimo valgyklose ir restoranuose jau uždraustas, Seimo nariai jau tapo tikrų tikriausiais knygnešiais. Kurie, kaip visi gerai žinome iš istorijos, buvo patys banaliausi kontrabandininkai, tarp viso kito gero – ir spirito gabentojai iš Prūsų žemės.

Ar slapčia ūžiantis Seimas prieš Naujuosius prikišamai neparodė valstiečiams, kuo baigsis vajus prieš vyną ir alų?

Tačiau R.Karbauskiui ir jo sėbrams ūžiantis Seimas suveikė, kaip bulių paveikia raudonas matadoro skuduras. Jie dabar suka galvas, kaip uždrausti Seimo nariams paslapčia įsinešti į Seimą kokį butelioką atgaivai nuo rūpesčių apie valstybę.

Kvailiau nesugalvosi? Galbūt. Bet, kaip jau pasakyta, mūsų pasaulis labai reliatyvus, todėl ir procesas daug kam yra viskas, o jo rezultatai – niekas.

Rezultatų jovalą demokratijoje, kaip žinoma, dažniausiai tenka srėbti kitai valdžios kadencijai, kitoms partijoms ir lyderiams.

Pavyzdžiui, ar kas begalėtų tiksliai įvardyti, kuri valdančioji dauguma numojo ranka į fizinį lavinimą mokyklose ir universitetuose?

Misija neįmanoma. Užtat koks dabar rezultatas, galima matyti iš prasidėjusio naujų šauktinių į kariuomenę tikrinimo. Jaunuolių sveikata yra tragiška – kuo jie jaunesni, tuo sveikata prastesnė.  Kai kas sako, kad kas dešimtmetį po 10 proc. padaugėja vaikinų, netinkančių karo tarnybai.

Dabar tokių jau yra kas penktas. Vadinasi, po kokių 60 metų visi lietuviai bus netinkami karo tarnybai. Ką darys valdžia?

Nieko baisaus. Valdžia visada gali pakeisti tinkamumo karo tarnybai kriterijus. Kaip ten viename sename sovietiniame lietuvių kino šedevre porino vienas mokytojas?

Jei visus kreivus medžius laikysime tiesiais, tai miške daugiau bus tiesių medžių. Jei visus blogus žmones laikysime gerais, tai pasaulyje daugiau bus gerų žmonių. Jei visus netinkamus tarnybai vaikinus laikysime tinkamais, tai visi lietuviai visada bus tinkami karo tarnybai.

Apskritai, kas yra svarbiausia paėmus valdžią?

Bukai daryti tai, ką sugalvojai, o priremtam prie sienos apsimesti, kad nieko nežinai ir net negirdėjai apie tai, ką padarei.

Paskutinę gruodžio savaitę naujieji valdantieji tyliai išbrangino „Sodros“ mokesčius – mokesčiai už dalį verslo liudijimų padidėjo kone dvigubai.

Daug daugiau mokesčių teks mokėti ir gaunant pajamas pagal autorines sutartis, ir daugeliui kitų. O išnuomojant butą nuo šiol daug kam neliks nieko kito, kaip tik spjauti į išsiimtą verslo liudijimą ir pamiršti mokesčius valdžiai. Nes viską darant  sąžiningai, pačiam nuomotojui nieko, sumokėjus visus mokesčius, nebeliks, tad  geriau jau butą bus išnuomoti už dyką. Arba tyliai susitarti su nuomininku – kaip dauguma lietuvių ir daro.

Kodėl taip padarėte ir dar paskutinę gruodžio savaitę? – klausė žurnalistai R.Karbauskio. R.Karbauskis tik pakraipė galvą ir atsakė, kad jis tai nieko apie tai nežinąs, gal čia senos Vyriausybės iniciatyvos?

Štai taip – kol vieni piktinosi, kad moteris R.Karbauskis prilygino karvėms, kiti džiaugėsi dėl nemokamų muziejų, tiesa, kada nors tolimoje ateityje, o kiti riejosi dėl tautinių kostiumų mokyklinukams, valstiečiai bac ir padidino tūkstančiams lietuvių mokesčius.

Bet ir tai dar ne viskas. Net „Sodros“ konsultantai nesugeba paaiškinti, kas bus po liepos 1-osios.  O po liepos 1-osios – vėl nauji mokesčių didinimai. O po Seimo užkulisius jau skamba nauja geniali mintis – apmokestinti visas automobilių draudimo sutartis sudarančius žmones.

Štai taip: esi atsakingas ir draudi turtą – še tau dar vieną mokestį už tai, kad esi toks atsakingas ir valdžios gerosios naujumu nepasikliauji. Tai tik belieka tik sulaukti, kokią aršią diskusiją Visos Lietuvos Vyr. karvavedys primes mums šią savaitę?

Tai už pasaulio reliatyvumą ir tai, kad nesušaltumėt – kol dar galim!

 

 

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

 

Griežtai draudžiama ŽINIŲ RADIJO paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti ŽINIŲ RADIJĄ kaip šaltinį.

 

Komentarai