Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Nieko gero iš ponu tapusio valstiečio nelauk

2017-06-05, Pirmadienis 07:40

Rimvydas Valatka

Seimas triuškinamu rezultatu 101:10 aną savaitę šiek tiek priartino Lietuvą prie Talibano ir šariato teisės. Nuo šiol apie vyną ir alų viešai Lietuvoje – tik blogai arba nieko. Kitaip būsite baudžiami.

Taip praėjus beveik trisdešimčiai metų nuo Atgimimo vėl būsime baudžiami už pasakytą žodį. Pavyzdžiui, už nuomonę, kad tas ar kitas vynas šįmet buvo geresnis nei pernai. Lietuva dabar tarp Europos Sąjungos šalių – arčiausiai musulmonų kraštų tvarkos.

Tuo metu Londone šariato teisės šalininkai savaitgalį surengė jau antras šįmet skerdynes. Teroristų įnagiai paprastėja. Žudynėms jie panaudojo mikroautobusą ir 30 cm peilius. Jei tai būtų Lietuvoje, Seime jau šią savaitę atsirastų įstatymo projektas uždrausti prekiauti peiliais, o gal ir mikroautobusais.

Kažkas pasakė, kad teroristai geriau už politikus rengiasi ketvirtadienį, birželio 8-ąją, vyksiantiems D.Britanijos parlamento rinkimams. Kad ir kraupi, tai tik metafora. Esmė, matyt, tame, kad teroristų niekas, net ir artėjantys rinkimai, nevaržo.

Tuo metu politikų smegenis vis labiau veržia galimybės varžyti piliečių laisves visuotinio gėrio vardan. Bet jau tokią išvadą galima padaryti po kai kurių reakcijų į teroro aktą. Tačiau visuotinio gėrio kaip nėra, taip nėra.

Priešingai, kuo daugiau suvaržymų, tuo mažiau visuotinio gėrio. Ir dar daugiau teroro aktų.

Tą pačią birželio 8-ąją, kai britai rinks naują Parlamentą, Lietuvos Seime Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitys jau aštuntąjį metinį pranešimą.

Pernai savo metiniame pranešime Grybauskaitė įspėjo, kad valstybė praranda strateginę kryptį, daugelyje valstybės sričių trypčiojama vietoje ir skęstama pilkoje rutinoje.

Pernai viskas buvo paprasta – A.Butkevičiaus valdančioji koalicija pikiravo į dugną. Ar šįmet Prezidentė išdrįs tą patį pasakyti apie Karbauskio-Skvernelio ir tų pačių socialdemokratų daugumą?

Nors Karbauskio valstiečiai vietoje trypčioja ir rutinoje skęsta taip pat, kaip ir A.Butkevičiaus valdžia, bet valstiečiai vis dar labai populiarūs. Jei Prezidentė išdrįs kritikuoti Seimo daugumą ir Vyriausybę, gali gauti ir atgal. Skvernelis ne kartą yra atsikirtęs Grybauskaitei ir iš tų konfliktų išeidavo nugalėtoju.

Bet jei Grybauskaitė neišdrįs net kepštelėti Karbauskio-Skvernelio valstiečių daugumos, Prezidentei gresia pavojus prarasti veidą savo pačios šalininkų akyse. Taigi, kaip pasielgs Prezidentė? – štai kur klausimas.

Visai galimas daiktas, kad Dalia Grybauskaitė pirmą kartą nuo pat atėjimo į Daukanto aikštės rūmus pradžios bandys savo pranešimą statyti ant užsienio politikos. Juolab, kad yra apie ką kalbėti. Lietuvoje per tuos metus atsirado NATO batalionas, Rusija tokia pat agresyvi, būta daug formaliai svarbių susitikimų. Pagaliau tas pats „Brexit“ ir braškanti Europa suteikia galimybių Prezidentei kalbėti stipriai ir taip prisidengti nuo vidaus politikos skersvėjų.

Bent jau kol kas, bet jau šįmet užsienio politika Prezidentei gali tapti užuovėja nuo vidaus politikos skersvėjų.

Kalbėdami apie politiką negalime išsiversti be laiko dimensijos. Suvokdami laiką ir tai, kaip sunku apie jį mąstyti, žmonės prigalvoja įvairių būdų šiam niekada nesustojančiam procesui fiksuoti.

Daugumai žmonių tam, kad susiorientuotų laike, užtenka pasakyti, kad tai buvo „prie Smetonos“, per pirmąją rusų okupaciją ar „prie Adamkaus“.

Kalbėdami apie valstiečių daugumos Seimą, jau galime skirstyti laiką į tą, kai Seime dar buvo Kildišienė, ir į tą, kai Seimas atėmė iš aštuoniolikmečių galimybę išmesti bokalą alaus, bet paliko galimybę numirti gavus valstybės įsakymą.

Štai baigiasi dar vieni mokslo metai. Kuo jie buvo ypatingi? Galbūt ir tuo, kad šiemet mokslus baigę abiturientai galės sakyt, kad baigiau mokyklą prieš pat mokslo metų prailginimą.

Kiti mokslo metai bus dešimčia dienų ilgesni. Tai numatyta naujuose bendrojo ugdymo planuose, kuriuos patvirtino švietimo ir mokslo ministrė. Ką veiks mokiniai per tas papildomas dešimt dienų?

Švietimo ir mokslo ministerija apie tai nepagalvojo, o ir nesiruošia sukti dėl to galvos. Ką veikti per tas dešimt dienų, privalės sugalvoti pačios mokyklos ir jas valdančios savivaldybės.

Kad ir ką jos besugalvotų išsiblaškiusioms moksleivių galvoms kvaršinti, dabartis buvo, yra ir amžiams liks vienintelis tikrasis mūsų laikas. Tačiau ar mes mąstome apie dabartį? Ar mąstome apie šią akimirką, kurią gyvename šį pirmadienio rytą, kaip turėtume, kaip liepia pats Dievas?

Vienetai – galbūt taip. Bet dauguma mūsų dažniausiai graužiasi dėl praeities ir kvaršina galvą tik dėl ateities, todėl retai gyvena čia ir dabar.

Kiek kartų per pastarąjį ketvirtį amžiaus Lietuva aukojo dabartį dėl praeities skriaudų atitaisymo – dėl žemės ir nekilnojamojo turto restitucijos, rublinių indėlių kompensavimo, pensijų atstatymo? Kiek kartų savo išrinkto Seimo ir Vyriausybės valia aukojome savo dabarties uždarbį kliaudamiesi miglotais valdžios pažadais kada nors gauti gerą pensiją?

O ko vertas tas pažadas gauti pensiją ten, tolimoje ir gražioje ateityje, kuri nėra nei tokia tolima, nei juolab graži?

Penktadienį Vyriausybė, pristačiusi mokesčių ir socialinės sistemos „reformos“ pasiūlymus, padidino pučiamos miglos dozę. Padidino tiek, kad tos miglos užtektų keliems kietiems roko koncertams „Siemens“ ar „Žalgirio“ arenose.

Vyriausybė tikina, kad mums dėl to bus tik geriau. Ar tikite tuo?

Kadangi bet kurios valstybės stuburas yra vidurinė klasė, erformuluokim klausimą, kam nuo to bus geriau į klausimą, ką ši mokesčių reforma atneš vidurinei klasei?

Jei uždirbi daugiau nei MMA, bet mažiau 6000 €, negausi nei neapmokestinamos pajamų dalies, nei „Sodros“ lubų, kaip liūdnai pajuokavo Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Kadangi Vyriausybė planuoja sujungti „Sodros“ įmokas, mums liks tik du skaičiai: atlyginimas „į rankas“, tarkim, 600 eurų, ir atlyginimas iki mokesčių – 1000.

Jei „Sodros“ įmokų sujungimas bus atliktas sąžiningai, atlyginimai „į rankas“ turėtų išlikti nepasikeitę, sumokami mokesčiai – irgi. Bet kadangi staiga atlyginimas „ant popieriaus“ iš 760 pasidarys 1000 eurų, pajamų mokesčio mokėtumėte nebe 114, o 150 eurų.

Vadinasi, kyla grėsmė, kad jūsų pajamų mokestis išaugs – šiuo atveju 36 eurais. Jei į rankas gaunate daugiau nei 600, tai reiškia, kad Skvernelis su Šapoka iš jūsų kišenės gali nugvelbti dar daugiau.

Apskritai tai nėra mokesčių reforma, ir tai yra gera žinia, žinant, kiek malkų dar taip neseniai mums žadėjo priskaldyti valstiečiai. Bloga žinia yra ta, kad Vyriausybė savo mokesčių planu atvirai kiša ranką į vidurinės klasės kišenę tam, kad kažką numestų vargšams.

Tokiais atvejais kaulas, numestas vargšams, būna toks nučiulptas, kad vargšai nieko nepajunta. Jų algų prieaugį netrukus suryja pakilusios kainos. O eilinį kartą valdžios apvogta vidurinė klasė dar kartą praranda norą dirbti geriau ir daugiau.

Ar begali būti didesnis pasityčiojimas iš sunkiai dirbančio žmogaus, kai turtuoliu Vyriausybė ir Seimas laiko žmogų, neuždirbantį nė tūkstanties eurų?

Rezultatas – visiems valstybėje tampa blogiau, o blogiausiai būna pačiai valstybei. Kuri, jei sektume praėjusių metų Prezidentės pranešimu, tik trypčioja vietoje ir skęsta biurokratinėje rutinoje.

Nepaisant to, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jau raportavo, kad Vyriausybės pasiūlymus Seimo dauguma priims net greičiau, nei prašo ministrų kabinetas.

Kaip vaizdingai išsireiškė Seimo konservatorė Ingrida Šimonytė, Vyriausybė dar tik paskelbė savo samprotavimus apie išlaidas konsultacijoms, bet Pranckietis, sugebantis atlikti Jėzaus vertus triukus su vaiko pinigais, jau yra pasirengęs priimti net neparengtus ir dargi nepateiktus įstatymų projektus dar birželį.

Koks skirtumas, kad šie paviršutiniški mokesčių kaitaliojimai yra tik dėl akių – bandant žūtbūt parodyti, jog ši Vyriausybė kažką dirba. Smulkmena, kad koalicijos partneriai socialdemokratai tokiems pakeitimams nepritaria.

Kai kas gali paklausti, ar verta kreipti dėmesio į smulkmenas?

Gal netrukdykime dirbti? O gal tikrai ką padarys šita Vyriausybė?

Palaiminti tie, kurie tiki. O ypač palaiminti tie, kurie tiki Karbauskio-Skvernelio valstiečiais. Ką daryti tiems, kurie netiki?

Pavyzdžiui, galima skaityti Aristotelį, kuris dar IV a. pr. Kristų savo „Politikoje“ rašė, kad „sukilimai kyla ne dėl smulkmenų, bet iš smulkmenų“, todėl „ir maža klaida pradžioje prilygsta klaidoms kitose dalyse“.

Dar, perfrazuojant vieną „Nasha Rasha“ herojų, galima suprasti ir atleisti Skvernelio profesionalams. Nes atsifutbolinimo taktika yra ta vienintelė, kurią supranta statutinę policijos mokyklos prigimtį įvaldęs Ministras Pirmininkas. Šia prasme Skvernelio Vyriausybė – kaip du vandens lašai panaši į pastarojo dešimtmečio Lietuvos futbolo rinktinę: kad tik kaip nors atmušus dar vieną varžovų ataką.

Apskritai, praėjęs pusmetis patvirtino seną kaip pasaulis patarlę – nieko gero iš ponu tapusio valstiečio nelauk. Vis tiek apsuks. Tai skubėkime džiaugtis vasara, nes greit prabėgs, nebegrįš ji.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą