Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kas reabilituos Lietuvoje protą?

2017-06-12, Pirmadienis 07:40
Rimvydas Valatka

Prieš savaitę čia šioje studijoje spėliojau, ar Prezidentė savo metiniame pranešime išdrįs pervažiuoti volu per Karbauskio valstiečių daugumos akėčias, bandys pasislėpti nuo vidaus politikos skersvėjų užsienio politikoje. Prezidentė nesislėpė. Užsienio politiką ir šįkart paliko paraštėje. Užtat Karbauskio ir Skvernelio bitynui maža nepasirodė.

Šiaip jau visi prezidentai visuose metiniuose pranešimuose – kas daugiau, o kas mažiau - visada kritikuodavo Seimo daugumą. Bet to, kas nuskambėjo praėjusį ketvirtadienį, dar nėra buvę – Prezidentė valstiečių ir socialdemokratų daugumai konstatavo silpnaprotystę.

Tiesa, Prezidentė tai pasakė šiek tiek švelniau: „rimtoms permainoms reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“. Bet tai tik sinonimai – proto nebuvimas iš esmės prilygsta silpnaprotystei.

Galima Dalią Grybauskaitę mėgti, galima jos nemėgti, bet šiuo atveju su Prezidente neįmanoma ginčytis. Pataikyta kaip pirštu į akį. Kiekviena Seimo darbo diena patvirtina šią valstybės vadovės nustatytą diagnozę.

Štai kad ir toks vaizdelis iš natūros. Vyriausybė pristato savo mokesčių patobulinimo planą. Planas kreivas, šleivas ir net turi nusikaltimo požymių – ruošiamasi apvogti tuos, kurie dar kažkaip kruta. Bet šįkart ne apie tai.

Kas labiausiai užsipuola šį valstiečių ministro Šapokos pateiktą planelį? Taip, teisingai, labiausiai planu nepatenkintas ir aršiau net už opoziciją šaukia kitas valstietis – Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jakeliūnas.

Ar įsivaizduojate tokį atvejį Vokietijoje, Estijoje, Lenkijoje? To neįmanoma įsivaizduoti niekur, kur valdžia turi tvirtą aritmetinę daugumą ir tik tik yra pradėjusi dirbti. Taip gali būti tik gerai organizuotame beprotnamyje. Nes ar valdžia gali kišti nagus prie tokio jautraus dalyko, kaip mokesčiai, prieš tai net nesusitarusi tarpusavyje?

Visa tai matydamas ir girdėdamas valstiečių rinkėjas ne tik nesigėdija. Jis piktinasi, kad jam viso to žiiniasklaida nepranešusi iki balsavimo, todėl jis ir suklydęs. Bet ar būtina kiekvienu atveju pranešti, kad žmogelis, pretenduojantis valdyti valstybę, pavyzdžiui, koks diplomo neturėjęs gauti Tomilinas, yra be proto, cituojant Prezidentę?

Tikrai ne. Yra universalus, pigus ir kiekvienam prieinamas būdas patikrinti, kas gali  valdyti valstybę, o kas ne. Užtektų tiesiog paklausinėti kandidatų iš aritmetikos – liepti ką nors sudėti, atimti, padalinti, ir iškart pasimatytų, už ką galima balsuoti, o už ką ne.

Antai paaiškėjo, kad sveikatos apsaugos ministras Veryga tobulai neskiria skaičių – jam tas pats velnias, ar 13 ar 17.

Ne išimtis ir kiti valstiečiai. Anądien keli valstiečiai paskelbė, Lietuvoje nuo rūkymo sukeltos ligos kasmet miršta 7000 vyrų ir moterų. Prieš tai valstietis Tomilinas teigė, kad nuo alkoholio miršta 8 iš dešimt mūsų mirusiųjų.

Žiūrim, ką turim. Per metus pas mus miršta 39 000 žmonių. Jei patikėtume Tomilinu, tai 32 000 lietuvių užsilenkia nuo alaus ir vyno, o 7000 dėl rūkymo. Nuo kitko, įskaitant senatvę, žmonės pagal valstiečius Lietuvoje ir nemiršta.

Žiauriai nekantru sulaukti, kada valstiečiai užsimos uždrausti cukrų, druską ir lašinius. Įdomu, kiek tada bus mirusių nuo cukraus, drusko ir lašinių, jei visus mūsiškius numirėlius ant lentos jau paguldė šnapsas ir cigaretės?

Panašu, kad Seimo valstiečiai jau netrukus pasieks, jog turėsim kokius 200 proc. numirėlių, nes ta pati Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad, per didelis druskos vartojimas gali būti pirminės arterinės hipertenzijos, kuria serga 80-90 proc. žmonių, mirties priežastis.

Su rūkymu Seime apskritai dedasi cūdai – net nerūkančiojo akimis į tai žiūrint. Valstiečiai siūlo uždrausti rūkyti arčiau kaip 10 m nuo vaikų ir paauglių iki 18 m. ir ne arčiau kaip 20 m nuo daugiabučių.

Ponai Seimo kaimiečiai, ar suprantate, kad Vilniuje, skirtingai nei Naisiuose, bet kuriam taške rasi jei ne nėščią, vaiką, tai bent daugiabutį? Taip išeina, kad rūkalius pypkę galės išsitraukti tik tvarkingai išsimatavęs atstumus iki daugiaaukščių, paauglių, vaikų, kūdikių ir nėščiųjų?

Ką daryti su daugiaaukščiais, daugmaž aišku – atsimatavai  20 metrų ir dūmyk, bailiai dairydamasis į šalis. O ką daryti su judančiais objektais, - vaikais, nėščiosiomis? Ir kaip nustatyti iš akies, ar dvimetriniam jaunių komandos kraštui jau aštuoniolika, ar tik septyniolika?

Lieka tik tikėtis, kad prie kiekvieno paauglio ir nėščiosios net šauniojo policininko Skvernelio valdžia nesugebės pastatyti po šaunųjį kareivį Šveiką primenantį policininką.

Šiaip jau apsaugoti nerūkančius žmones nuo rūkančiųjų – užduotis, nereikalaujanti labai aukštos politinės kvalifikacijos. Bet iš to, ką siūlo Seimo valstiečiai ir keli socialdemokratai, taip pat aiškėja, kad net tam reikia turėti šiek tiek proto.

Akivaizdus proto stygius – ne tik Seimo daugumoje. Valstybinis Lietuvių kalbos egzaminas parodė, kad pirmiausia aritmetikos ir logikos pradžiamokslio egzaminą reikėtų surengti egzaminų užduotis rengiantiems Nacionalinio egzaminų centro proto bokštams.

Kaip pastebėjo profesorius Paulius  Subačius, egzamino samprotavimo rašinio tema "Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?" yra didžiausia kliurka per visą NEC liūdną istoriją. Mat samprotavimo rašinio normos reikalauja, kad abiturientas parašytų savo nuomonę, atskleistų savo santykį su tema.

Tačiau pati temos formuluotė su klausimu "kodėl" neleido samprotauti, kad, pavyzdžiui, man nesvarbi kilmė, nes mano ateitį lemia ne tėvų luomas, turtas ar tautybė, o mano paties protas. Ir ką rašyti abiturientui iš vaikų namų? Ar vertinimo instrukcijoje bus nurodyta, kad aukščiausiais pažymiais bus apdovanoti tie, kurie prisipažins: esu iš Naisių baudžiauninkų, o tai leidžia žmogui tapti Seimo nariu, klausė profesorius Subačius.

Yra ir kita medalio pusė – ji dar baisesnė.Kaip pastebi filologijos daktarė Loreta Vaicekauskienė, panašu, kad rašinį rašę mokiniai taip ir suprato, kaip NEC norėjo. O tai reiškia, kad procesas jau yra įvykęs – mūsų jaunosios kartos mąstymas jau užterštas.

Tai - roboto mąstymas: manęs klausia „kas“, aš atsakiau „tas“. Kam tas „o aš nesutinku! “ Kam tas protas apskritai Lietuvoje?

Protas Lietuvoje yra nusikaltimo sudėties ne pati menkiausia detalė. Nereikia mums tų protų, sako Nacionalinis egzaminų centras.

Kas prieš? Be kelių profesorių ir kelių pastabiųjų, visi “už”.

Durną ir bažnyčioje muša, sako lietuvių išmintis. Skaičiai tai dar kartą patvirtina. Pirmąjį šių metų ketvirtį buvo panaudota mažiau nei 5 proc. šiemet šaliai numatytų ES paramos lėšų.

Neseniai paskelbti Finansų ministerijos duomenys stebina dar labiau, mat Lietuva nuo 2014 m. panaudojo vos 13 proc. iš galimų įsisavinti ES lėšų. Iki 2020 m. Lietuvai bus skirta 8 mlrd. eurų. Jei judėsime tokiu tempu, kaip pirmąjį Skvernelio ministrų kabineto ketvirtį, tuos pinigus Lietuva matys kaip savo ausis.

Kodėl taip atsitiko?  Nejau visose valstybė grandyse – vien tik silpnapročiai?

Teisininkas ir viešųjų pirkimų konsultantas Ruslanas Jurėnas lrytas.lt teigė, kad iki šiol nėra viešųjų pirkimų įstatymą lydinčių metodikų. Neapibrėžtas prekių, paslaugų ir darbo verčių skaičiavimo, pirkimo planavimas. Nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo rekomendacijų. Vos ne kas antras viešojo pirkimo konkursas baigiasi ilgais teismo procesais.

Šioje vietoje kaip sykis galima prisiminti Gedimino kalną – griūnantį, varvantį žemyn Vilniaus simbolį. Kalnas griūva jau geras pusmetis, o kažkas kukliai pašnabžda, kad kalno  tvarkybos darbų viešieji pirkimai dar net nepradėti.

 Paprastai ši procedūra trunka bent du mėnesius. Taip griūvantis Gedimino kalnas sulauks rudens, o paskui žiemos. O ką žiemą padarysi basas su kalnu?

Ką dar galima po to pridurti? Lieka tik skėsčioti rankomis ir griebtis už galvos, girdint tokius dalykus. Arba šaipytis.

Vyresnės kartos žmonės prisimena, kaip Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ herojus, didysis kombinatorius Ostapas Benderis šaipėsi iš savo kompaniono, buvusio bajorų vado Kisos Vorobjaninovo: „Kisa, kam tau pinigai, juk tu neturi fantazijos?“

Štai ir šis pirmadienio rytas dar neprasidėjo, o tūkstančiai tokių kisų be fantazijos juda link trylikos ministerijų, dešimčių departamentų, šimtų kontorų a la „ragai ir kanopos“. Ką jie, tie kisos be fantazijos veikia, kad net ant lėkštutės padėtų europinių milijardų Lietuvai nesugeba deramai paimti?

Nieko, tik dauginasi kvadratiniu lizdiniu būdu. Lietuvos ministerijose – kaip ir laukinėje gamtoje: kuo durnesnis padaras, tuo greičiau dauginasi. Nuo Skvernelio Vyriausybės pradžios tokių kisų vorobjaninovų, kurie visai neturi fantzaijos, ant mūsų galvų padaugėjo daugiau kaip 400-ais.

Kas reabilituos Lietuvoje protą? Klausimas, atsakymas į kurį vertas mažų mažiausiai Nacionalinės literatūros premijos.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai