Neseniai lietuviai susijaudinę stebėjosi: šalies ekonomika auga, o gyvenimas negerėja. Arba kažkodėl lietuviai to nemato. Užvirė diskusijos, kaip taip gali būti, visuomenės atstovai ragino valdžią aplankyti kaimus ir pažiūrėti, kaip žmonės gyvena.
Kaip ten bebūtų, apskritai keistai atrodo tokios diskusijos. Žinant, kad gyvenimas - tai didelis šuolis iš gimimo į mirtį, kelti klausimus apie gyvenimo gerėjimą beprasmiška. Žmogus sensta, serga, praranda pinigus, artimuosius. Todėl gyvenimo blogėjimas filosofiniu požiūriu užkoduotas. Visi ekonominiai pasikeitimai - tokie nežymūs ir nepastebimi, kad sunku tai vertinti kaip gyvenimo pasikeitimą. Įrodyta, kad nauju automobiliu žmogus džiaugiasi vos kelis mėnesius, didesnė alga taip pat džiugina neilgai, atostogos būna kartą metuose, vestuvės dažnai -dar rečiau.
Tad taip ir neaišku, kas turi vykti su žmogumi, kad jis pasakytų, jog gyvenimas gerėja? Vieną dieną mieste turėtų išnykti visi kamščiai? Išlošti loterijoje milijoną eurų ir daugiau nebedirbti? Kiaurus metus būtų šilta ir nereikėtų pirkti kailinių? Greitai ir tai nusibostų (Havajų gyventojai skundžiasi nuoboduliu, skundžiasi, kad nėra metų laikų, o per Kalėdas reikia puošti palmes).
Ar gerėja gyvenimas žmogui, kuris uždirbo milijoną, bet visą jį išleido vėžio gydymui?
Tad, kas turi atsitikti, kad mes vieną dieną visi sociologinėje aplausoje pasakytume: gyvenimas gerėja. O gal tokių klausimų iš viso neberta uždavinėti, juo labiau pyktis dėl jų?
Laidoje dalyvauja psichologas, M.Romerio universiteto dėstytojas Gediminas Navaitis, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės